Pastarosiomis dienomis Belgrade fiksuojamas rekordinis oro užterštumo lygis. Portalo „AirVisual“ duomenimis, penktadienį Serbijos sostinė pagal šį rodiklį užėmė trečiąją vietą pasaulyje, nedaug nusileisdama tik Pekinui ir Zagrebui.
1 nuotr.
Serbijos laboratorijos patvirtina, kad kenksmingųjų dalelių kiekis Belgrado ore viršija leistiną normą kelis kartus. Šalies žiniasklaida skelbia virš miesto tvyrančio smogo nuotraukas. Belgrado gyventojai socialiniuose tinkluose skundžiasi „matą orą“, kuris šiaip jau turėtų būti skaidrus.
Anksčiau Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, jog valdžia išspręs oro užterštumo šalyje klausimą per septynerius metus. Trečiadienį vyriausybė informavo, kad Serbija iki 2030 metų skirs 5 mlrd. eurų ekologijos problemoms spręsti.
Belgradas yra vienintelė Europos sostinė, kuri iki šiol nutekamuosius vandenis išleidžia į Dunojų, todėl į jų valymą planuojama investuoti 770 mln. eurų. Be to, 300 mln. bus skirta miesto energetikos efektyvumui didinti, o 100 mln. eurų – žaliosioms erdvėms plėsti, kad jos sudarytų 20 proc. Belgrado ploto. Svarbi projekto dalis – keturių atliekų rinkimo ir perdirbimo centrų atidarymas.
Ekspertų nuomone, svarbiausios Serbijos ekologijos problemų priežastys – klimatiniai ir antropogeniniai veiksniai. Žiemą regione smarkiai sumažėja kritulių kiekis, dėl to padidėja oro užterštumas. Dėl kalnuoto reljefo kenksmingosios medžiagos kaupiasi virš miestų.
Kita vertus, didžiausi Serbijos miestai dūsta nuo pasenusio transporto. Pavyzdžiui, Belgrade vidutinis automobilio amžius siekia 17 metų. Dar viena šalies problema – elektros gamyba deginant anglis. Be to, dauguma privataus sektoriaus namų Serbijos miestuose šildomi anglimis ir malkomis.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
