Australai išėjo į gatves protestuoti dėl krūmynų gaisrų dūmų poveikio sveikatai

Sidnėjų jau kelias savaites gaubia toksiški dūmai dėl šimtų gaisrų, siaubiančių aplinkines teritorijas. Praeitą savaitę mieste ligoninės užfiksavo 25 proc. didesnį skaičių skubios pagalbos besikreipiančių žmonių skaičių.

Antradienį didžiausiame Australijos mieste net suskambo dūmų detektoriai, kurį sukėlė tirštas toksiškų dūmų debesis. Dėl taršos teko evakuoti kai kuriuos pastatus, neleisti į lauką vaikų ir senyvo amžiaus žmonių, o keltų eismas buvo sustabdytas.

Pragaištingi gaisrai prikaustė visuomenės dėmesį ties klimato kaita, o mokslininkai tvirtino, kad stipresni nei anksčiau gaisrai prasidėjo anksčiau dėl visuotinio atšilimo ir tebesitęsiančių sausrų.

Policijos teigimu, Sidnėjuje protestuoti į gatves išėjo 15 tūkst. žmonių, demonstracijos organizatoriai tvirtino, kad jų skaičius yra dar didesnis – 20 tūkst.

Daugelis protestuotojų reiškė savo pyktį dėl vyriausybės tylos krizės akivaizdoje.

„Šalis dega“, – sakė 26-erių Samuelis Wilkie, atėjęs į pirmąjį savo klimato protestą. Politikų reakciją į krizę jis pavadino apgailėtina.

„Mūsų vyriausybė dėl to nedaro visiškai nieko, – sakė 29-erių sodininkė Zara Zoe. – Niekas nesiklauso, niekas nieko nedaro.“

Australijos premjeras Scottas Morrisonas – lojalus Australijos anglies pramonės rėmėjas – nuo gaisrų krizės pradžios apie dūmus beveik nieko nesakė, daugiausia ministras pirmininkas kalbėjo apie nuo gaisrų nukentėjusias kaimo bendruomenes.

Protesto organizatorė Chloe Rafferty tikino, kad vyriausybės neveiklumas sukėlė gyventojų pyktį.

„Manau, kad plačioji visuomenė mato, kad klimato krizė bus ne kada nors ateityje, jau dabar susiduriame su klimato krize. Žmonės ją patiria savo kasdieniame gyvenime“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ch. Rafferty.

Praeitą savaitę padidėjo ne tik į ligonines dėl dūmų sukeltų sveikatos problemų besikreipiančių žmonių skaičius, bet ir 30 proc. padidėjo greitosios pagalbos iškvietimų skaičius.

„Daugeliui žmonių dūmai sukelia nedideles problemas – akių, nosies ir gerklės skausmą. Vis dėlto žmonėms, sergantiems astma, emfizema ar angina, yra kilęs didesnis pavojus, nes dūmai gali sustiprinti ligos simptomus“, – sakė aukštas Sveikatos apsaugos departamento pareigūnas Richardas Broome'as.

Vyriausybinės mokslinių tyrimų agentūros CSIRO mokslininko Micko Meyerio teigimu, krūmynų gaisrų dūmai labai prisideda prie oro taršos Australijoje. Per gaisrus išsiskiria dalelės, kurios įsiskverbia giliai į plaučius ir per ilgą laikotarpį gali sukelti rimtų padarinių sveikatai.

„Dūmų poveikis žmonėms, esantiems toli nuo gaisrų, kartais gali reikšmingai viršyti tiesioginę žalą, kurią patiria žmonės ugnies zonoje. Vis dėlto šiuo metu mums trūksta įrankių, kad suprastume šio poveikio mastą ar jį valdytume“, – laikraštyje „The Conversation“ rašė M. Meyeris.

Šį krūmynų gaisrų sezoną Australijoje žuvo šeši žmonės, ugnis pasiglemžė per 700 namų.

Nors aukų skaičius yra kur kas mažesnis nei 2009 m., kai žuvo beveik 200 žmonių, šių metų gaisrų paplitimas yra laikomas beprecedenčiu.

Iš viso Australijoje sudegė 3 mln. hektarų žemės. Ypač dėl gaisrų nukentėjo koalos – daugumą jų gamtinių buveinių pasiglemžė liepsnos.