Ar Kinija jau įveikė koronavirusą?

Per milijardą gyventojų turinčioje Kinijoje sausio 23 d. duomenimis per parą buvo užregistruota daugiau kaip 200 naujų COVID-19 atvejų. Nors nė trijų milijonų gyventojų neturinčios Lietuvos valdžia apie tokius skaičius dar tik svajoja, Kinijoje į situaciją žiūrima itin rimtai ir baiminamasi naujų protrūkių.

Todėl Kinijos valdžia ragina gyventojus artėjant Naujiesiems metams pagal Mėnulio kalendorių vengti kelionių ir būriavimosi. Pernai tarptautinėje arenoje Kinija buvo kaltinta, nes vengė prieš šitą šventę įvesti kelionių apribojimus, o tai padėjo virusui išplisti po visą šalį ir už jos ribų.

Neseniai į Kiniją atvykę Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai teigia, kol kas per anksti daryti išvadas, ar COVID-19 pandemija iš tiesų prasidėjo Kinijoje.

- Nemažai šalių į Kinijoje fiksuojamus skaičius dėl naujų užsikrėtimų galėtų žiūrėti su pavydu. Koks yra Kinijos sėkmės receptas? - „Vakaro žinios" paklausė didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje gyvenančio lietuvio Mindaugo SKRUPSKELIO.

- Taip, palyginus su skaičiais Lietuvoje ar kitose Vakarų šalyse, skaičiai Kinijoje yra labai maži. Tačiau vis tiek yra imamasi rimtų priemonių, vos užfiksavus naujus atvejus nelaukiama, kol įsiplieks nauji židiniai.

Neseniai Šanchajuje buvo aptikti keli užsikrėtimai tarp ligoninės personalo. Buvo uždarytos dvi ligoninės ir beveik visas rajonas Šanchajaus centre. Vis dar atšaukti renginiai, kalbama ir apie mokyklų uždarymą. Manau, rimtos priemonės bei greita reakcija ir yra tai, kas leido pasiekti mažą naujų susirgimų skaičių.

- Kokiomis sąlygomis šiuo metu gyvenate?

- Beveik metus nėra griežto karantino. Karantine gyvena tik tie žmonės, kurie keliavo užsienyje arba įtariama, kad gali būti užsikrėtę. Bet dabar jau griežtėja viruso valdymo priemonės. Gali būti, kad tai susiję su artėjančiais kinų Naujaisiais metais. Pernai virusas labiausiai įsiplieskė po šios šventės, nes jos metu gyventojai daug keliauja ir susitikinėja su giminaičiais.

Šiuo metu Kinijos valdžia daro viską, kad atgrasytų gyventojus nuo įprasto šventinio judėjimo. Manau, kad situacijos valdyme bus imtasi panašių priemonių, kaip Lietuvoje Kalėdų metu. Jau paskelbtas reikalavimas, kad keliaujant reikia pasidaryti testą, o kai kurios provincijos reikalauja, kad žmonės, kirsdami jų ribas, būtų paskiepyti. Taip pat kalbama, kad grįžus iš kitos provincijos į Šanchajų, gali tekti karantinuotis dvi savaites, kaip to reikalaujama atvykus iš užsienio. Keliauti nedraudžiama, tačiau gyventojams leidžiama suprasti, kad kelionės gali sukelti daug problemų ir nepatogumų. Nepastebėjau gyventojų pasipiktinimo ar planų nesilaikyti reikalavimo.

- Ar vis dar apribotas patekimas į šalį?

- Taip. Į Kiniją jau visus metus neatvyksta turistai. Galima keliauti tik šalies viduje. Šanchajuje daugelis verslų užsidaro, po truputį traukiamasi į dalinį karantiną. Žinoma, kiekviena provincija turi teisę priimti sprendimus savarankiškai, tačiau dalis reikalavimų yra bendri visiems. Pavyzdžiui, kiek žinau, didiesiems miestams yra nurodyta ruoštis visuotiniam testavimui - jeigu kiltų poreikis būti pasiruošus mieste, kuriame gyvena iki 5 mln. žmonių, per dvi dienas ištirti visus gyventojus.

Be to, yra lietuvių, kurie dėl uždarytų sienų negalėjo grįžti į šalį, nes buvo išvykę atostogų. Yra atvejų, kai žmonės, Kinijoje turėję darbus, sukūrę santykius ar studijavę, iki šiol susiduria su problemomis atkurti turėtą gyvenimą. Kai kurie... pasidavė. Mano kolega italas yra vedęs rusę, kuri Rusijoje pagimdė judviejų vaiką. Mažyliui jau metukai, bet tėtis jo gyvai dar nematė. Nes žino, jog išvykus iš Kinijos į Rusiją, sugrįžti būtų labai sudėtinga.

- Ar Kinijoje fiksuota kitų viruso atmainų atvejų?

- Taip, Kinijoje buvo fiksuota keletas viruso atmainų atvejų. Ne tik vadinamojo britiškojo viruso. Akivaizdu, kad virusas ėmė mutuoti ir didelė tikimybė, kad jis ilgam liks kaip sezoninis susirgimas. Nors dar bandome kovoti, pasitelkdami vakcinas, bet, mano nuomone, tampa vis aiškiau, kad susidoroti su viruso sukeltais iššūkiais dar nepavyksta.

- Europoje jau vyksta masinis vakcinavimas. Skaičiavote, kad Kinijoje skiepijimasis gyventojams gali kainuoti apie 60 eurų. Ar gyventojai jau gali pasiskiepyti?

- Kol kas vakcinuojami tik prioritetinėse grupėse esantys žmonės. Manau, jie skiepijami nemokamai. Bet užsieniečiai, tokie kaip aš, šiuo metu turi labai mažai galimybių būti paskiepyti. Kiek žinau, vieninteliai paskiepyti užsieniečiai - dirbantys sveikatos apsaugos srityje arba ugdymo įstaigose. Gyventojų šalyje yra daug, tad eilė - didžiulė. Tenka laukti. Nors neseniai buvo pasirodžiusi žinia, jog gali būti, kad visi gyventojai bus skiepijami nemokamai - manau, neprioritetinių grupių gyventojai turės susimokėti už skiepą.

- Ar jau galima pasakyti, kaip virusas paveikė šalies ekonomiką?

- Kinijos ekonomika nukentėjo, tačiau kartu stebime, kad ekonominiai rodikliai yra geresni, nei buvo prognozuota. Vadinasi, karai su JAV šalies ekonomikai nepakenkė. Ekonomika dar labiau augo. Turbūt labiausiai padeda tai, kad Kinijos ekonomika jau seniai yra persiorientavusi į vidinį vartojimą, todėl pagamintos prekės ir vartojimas nesustojo, o tik suintensyvėjo. Žinoma, žlugo dalis individualių verslų, dalis jų persiorientavo. Tačiau bendra situacija rodo, kad BVP augo ir ekonomika nesulėtėjo.

- Jūsų paskelbti skaičiai rodo, kad nuo praėjusių metų kovo mėnesio, kai Kinija vėl ėmė eksportuoti medicinines priemones, iki pat metų pabaigos, Kinija eksportavo 438,5 milijardo juanių (55,8 mlrd. eurų) vertės apsaugos priemonių, skirtų COVID-19 kontrolei. Kaip vertinate svarstymus, esą Kinija pati sukūrė virusą, siekdama pasipelnyti arba įrodyti savo ekonomikos svarbą kitoms valstybėms?

- Manau, tai yra „iš piršto laužti" svarstymai. Nemanau, kad yra šalių, kurios norėtų susikurti virusą ir jį paskleisti savo šalyje.

Taip, apsaugos priemonių pardavimai skaičiuojami milijardais, bet, regis, tai neatneša įspūdingų pelnų. Jeigu tai būtų daroma tyčia, tebūtų vienkartinis verslas, iš kurio niekas nelaimi.