Apie Rusijos silpninimą nuolat kalbanti mūsų valdžia faktiškai ją remia

- Remiantis viešai prieinama statistika, JAV yra pirmame rusiškų trąšų pirkėjų trejetuke, dešimtuke yra ir daugiau Vakarų šalių. Rusijai pritaikyta 13 sankcijų paketų, bet prekyba toliau vyksta. Kodėl?

- Nes daugelis galvoja apie pelnus. Tai nesunku pastebėti pasigilinus į tai, su kuo Rusija prekiauja ir kas joje investuoja. Realiai iš kaimyninės šalies pasitraukė labai mažai įmonių. Keli dideli gamintojai tikrai pasitraukė, keli skambiai pareiškė, kad traukiasi, bet ir toliau joje dirba. Prekyba kaip vyko taip ir vyksta, ką įrodo tiek alaus, tiek farmacijos pramonė, tiek kitos pramonės šakos. Beje, jeigu mūsų valdžia sugalvotų taikyti sankcijas Rusijoje dirbančioms ar su ja prekiaujančioms farmacijos įmonėms, tai mūsų vaistinėse liktų tik čiobreliai ir ramunėlės.

Taigi, turime dviprasmišką situaciją: viena vertus, viešai deklaruojame, kad neprekiaujame su rusais, taip išreikšdami savo pilietinę poziciją, kita - tyliai prekiaujame, ką patvirtina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tą pačią rusišką produkciją, pradedant elektra ir baigiant prekėmis, perkame, bet jau iš tarpininkų, kurie su ja prekiauja. Jei rusai neparduoda naftos mums, tai parduoda ją kažkam kitam, o tas kažkas kitas neperka norvegiškos naftos, bet perka rusišką, todėl jos pardavimai auga.

Kalbant hipotetiškai, jeigu aš Lietuvoje turėčiau sprendimo teisę, tai atnaujinčiau prekybą su Rusija pilna apimtimi, o gautus pelnus skirčiau Lietuvos gynybos stiprinimui bei Ukrainos paramai.

Bene geriausias blogos politikos pavyzdys yra baltarusiškos kalio trąšos. Lietuvai uždraudus jų tranzitą, trąšos aplenkia Lietuvos geležinkelius bei Klaipėdos uostą, bet sėkmingai keliauja per Rusijos Ust Lugos uostą, dėl ko „Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos uostas kasmet netenka apie 100 mln. eurų pajamų. O juk jeigu šiuos pinigus uždirbtume mes, galėtume ne tik nusipirkti tankų ar naikintuvų, bet ir dar aktyviau remti Ukrainą. Dabar tankus už šiuos pinigus perka rusai.

Man tokia valdžios logika atrodo keista, nes aršiausiai šaukusi apie atsiribojimą nuo Rusijos, faktiškai Lietuva jai padeda. Jeigu tikrai norėtume izoliuoti kaimyninę šalį ir ją parklupdyti, dėl to reikėtų susitarti su visomis pasaulio valstybėmis, įskaitant Kiniją, kuri irgi lobsta dėl Vakarų rusams taikomų sankcijų. Taip yra, nes pastarąsias nesunku apeiti, o daliai produkcijos jos, kaip minėjau, iš viso netaikomos.

Tais atvejais, kai sankcijos galioja, teisininkai ir advokatai labai greitai randa jų apėjimo kelius. Prekės netrukdomos keliauja per Moldovą, Sakartvelą, Azerbaidžaną. Visi tai žino, nes tokios paslaugos teikiamos viešai, bet niekas nieko nesiima. Turime akių dūmimą: deklaruojame, kad esam sąžiningi, bet pakeičiame dokumentus ir prekiaujame toliau.

Jeigu visi nesugeba susitarti ir kažkas gali toleruoti karą, tai uždirbkime ir mes iš rusų, kad galėtume stiprinti savo gynybą ir padėti ukrainiečiams. Ukrainos rėmimas vienas esminių veiksnių, galinčių sustabdyti karą, bet jeigu tik kas nors pasiūlo užsidirbti pasinaudojant Rusija, tuojau pat apšaukiamas vatniku, Maskvos agentu ir apdrabstomas purvais. Todėl žmonės vengia teikti racionalius pasiūlymus, nes nenori sulaukti „Kremliaus agento" etiketės.

Tik keista, kad jos nekabinamos vokiečiams ar amerikiečiams, kurie nei tikrina investicijų kilmę, nei uždavinėja nereikalingų klausimų. Nemažai Rusijos įmonių keliasi į JAV, o mes toliau pjauname šaką, ant kurios sėdime, ir tuo pat metu verkiame, kad trūksta pinigų gynybai. Taip gimsta utopinės idėjos apie 4 proc. BVP gynybai, nors daug paprasčiau ir veiksmingiau būtų užsidirbti iš tų, kuriuos vadina priešais.

- Smarkiai auga trąšų eksportas į Indiją ir Braziliją. Vakarai gali pakeisti šių valstybių poziciją?

- Vakarai gali labai mažai, nes trečiųjų šalių rinkose dominuoja kinai. Norint paveikti didžiąsias Vakarų blokui nepriklausančias šalis, reikia keliauti į Pekiną ir kalbėtis su Si Dzinpingu. Bet kokios kitos priemonės bus tik kosmetinės.

Lotynų Amerikos šalims JAV įtaka didelė buvo prieš 20 metų. Dabar amerikiečius iš turėtų pozicijų stumia kinai. Norint sustabdyti karą, reikia, kad kinai atsiribotų nuo Rusijos, bet kol kas nesimato jokių požymių, kad taip galėtų įvykti.

O grįžtant prie Brazilijos, ji elgiasi pragmatiškai, žiūri savo interesų, Ukraina, kurios, spėju, 90 proc. brazilų nė neparodytų žemėlapyje, jiems nerūpi, todėl Vakarai jų niekaip nepaveiks.

- Baltarusiškos trąšos, turbūt neretai ir kaip rusiškos, toliau sėkmingai eksportuojamos, tai kodėl jų tranzito atsisakė Lietuva? Juolab kad tokio reikalavimo nebuvo, o dabar dar laukia bylinėjimasis teismuose.

- Buvo politinis mūsų valdžios sprendimas, nes ES sankcijas pritaikė pačioms kalio trąšoms, bet ne jų tranzitui. Už tokį žingsnį Lietuva paduota į arbitražą ir procedūros jau vyksta. Mano žiniomis, kalba eina apie 1,3 mlrd. eurų siekiantį ieškinį, nes esą tiek prarado trąšų gamintojai.

Jeigu Lietuvai nepavyks atsilaikyti, mes smarkiai nukentėsime. Tarkim, prarasime ne prašomą sumą, o 500 mln. eurų, kuriuos gaus baltarusiai. Kitaip sakant, užuot stiprinę savo pajėgumus, iš savo biudžeto paremsime dar vieną potencialų priešininką. Nežinau, koks šiuo atveju sprendimas būtų buvęs teisingiausias, bet dabar mes susiduriame su didelėmis rizikomis ir belieka tikėtis, kad arbitražą laimėsime.

- Ar įmanoma būtų susigrąžinti baltarusiškų trąšų tranzitą?

- Faktas, kad Lietuvos politiką reikia keisti, nes trąšos pasiekia visus pirkėjus, įskaitant JAV. Bet turime tokią situaciją, kad jeigu kuris politikas užsimintų apie derybas su Aliaksandru Lukašenka, būtų apšauktas jau ne tik Maskvos, bet ir Minsko agentu. Jis taptų valdžios apmokamų įtakotukų taikiniu, būtų apipiltas purvais ir galėtų pamiršti apie politinę karjerą, todėl Lietuvoje, šiandieniniame etape, tuo niekas neužsiims.

Užtat situaciją gali pakeisti ES, nes iki karo Baltarusija aktyviai bloke ieškojo draugų ir tik Lietuvos valdžios veiksmai pastūmėjo A.Lukašenką į Vladimiro Putino glėbį. ES turėtų būti suinteresuota atplėšti Minską nuo Maskvos, nes pastarajai tai būtų skaudus smūgis. Tarkim, kuriam laikui pamiršus kalbas apie demokratijos įvedimą, pasiūlyti A.Lukašenkai pasitraukti, suteikiant jam visas saugumo garantijas, o gamybą ir prekybą perorientuojant į Vakarus. Tai padaryti įmanoma, tik klausimas - ar matant, kaip Europa praranda savo turėtas įtakas, ir ypač trečiojo pasaulio šalyse, kas nors užsiims Baltarusijos „jaukinimu"?

- Trąšų poreikis pasaulyje didžiulis, Danija, Vokietija, Prancūzija, netgi Lenkija jas ramiausiai perka iš rusų (visiškai rusiškų trąšų atsisakė tik Kanada), JAV išbraukė trąšas iš sankcionuojamų prekių sąrašo, o kaip šiame kontekste sekasi Lietuvos įmonėms?

- Su kalio trąšoms viskas aišku. Buvo tranzitas, uždraudėme, turime riziką gauti baudą.

Žiūrint toliau, turime „Lifosą", kuri, vėlgi rusų akcininkų pastangomis, gaudavo fosfatus iš Kolos pusiasalio ir pigų amoniaką iš Rusijos. Šiandien iš jos ji importuoti žaliavų nebegali, todėl amoniaką turėtų pirkti rinkos kainomis, o artimiausias fosfatų tiekėjas yra Marokas. Įvertinus, kiek kainuotų žaliavų logistika į Lietuvą ir vėlesnis trąšų eksportas iš jos, gaminti pastarųjų „Lifosoje" nebeapsimoka.

Variantai yra du: arba leidžiame įmonei žaliavas atsivežti iš Rusijos, arba toliau mokame jos darbuotojams 70 proc. ankstesnio atlyginimo ir laukiame, kol įmonei pasibaigs pinigai. Sprendimą turi priimti politikai, bet aš siūlyčiau su Rusija prekiaujančias įmones apmokestinti papildomai, o gautus pinigus skirti Lietuvos gynybai. Tai būtų racionaliau, negu laukti, kol „Lifosa" bus sužlugdyta.

Priminsiu, kad labiausiai nuo Rusijos atsiribojo Baltijos šalys ir Lenkija, tačiau didžiųjų valstybių prekybos su ja apimtys augo. Tad jeigu mūsų prioritetas yra silpna Rusija bei stipri Ukraina ir saugi Lietuva, tai ta linkme ir reikia eiti, o ne, dangstantis lozungais, silpninti save ir stiprinti rusus.

Taip pat laikas būtų nustoti racionalius sprendimus siūlančius asmenis vadinti vatnikais, nes, vėlgi, tie patys amerikiečiai, jeigu tik jiems naudinga, su rusais prekiauja. Jeigu jie gali sau leisti uždirbti iš rusų, tai kodėl mes negalime sekti Amerikos pavyzdžiu? O gal Amerika irgi valdoma vatnikų?

Kalbant apie „Achemą", čia irgi susiduriama su rusiškų žaliavų problema. Neturint nuolatinio pigių dujų tiekimo, jas tenka rezervuoti terminale arba pirkti per Lenkiją ir Latviją, dėl ko auga trąšų kaina. Įmonė išgyvena, bet ji galėtų veikti pelningiau.

Padėtį gali pakeisti tik politiniai sprendimai, tačiau rudeniniai Seimo rinkimai didelio optimizmo nekelia. Tikėtina, kad Vyriausybę formos „valstiečiai" ir socialdemokratai. Pastarieji beveik visada balsuoja kaip konservatoriai, tai greičiausiai jie tęs dabartinę politiką, todėl pokyčių tikėtis neverta.

Aš asmeniškai balsuočiau už partiją, kuri pateiktų aiškią šalies gynybos stiprinimo strategiją, nes dabartinė „strategija" apsiriboja informacijos slėpimu ir raginimu didinti gynybai skirtą BVP iki 4 proc. Galima ir iki 5 proc., bet tuomet reikia užtikrinti aiškų ir skaidrų pinigų panaudojimą, o dabar to nėra.

Karo reikalai neturi būti slapti. Jeigu valdantieji garsiai sakytų, kiek ir iš ko pirks, tai dar labiau atgrasytų rusus, negu pinigų leidimas plytoms arba dar nežinia kam. Čia reikia ne pseudo slaptumo, o dar didesnio skaidrumo, prie kurio užtikrinimo galėtų prisidėti ir prezidentas.

Deja, partijos, kuri tiesiai šviesiai pasakytų kaip gins Lietuvą ir kokių saugumo stiprinimo priemonių imsis, aš nematau, nors ji patrauktų nemažai rinkėjų. Juolab kad dabar mes matome tik šalies skurdinimą ir gyventojų pajamų mažinimą viską bandant pridengti kova su Rusija.

Pasakysiu grubiai, bet vis garsiau kalbama apie tai, kad dabartinės valdžios politika naudinga Maskvai - žmonėms parduodama į patriotiškumo popierėlį suvyniota Kremliaus politika, o taip gali elgtis nebent tik V.Putino draugai.