Juos vadina žmonėmis dvasiomis, moters ryšio su demonu vaisiumi. Ir dažniausiai vos gimusius nužudo. Afrikoje būti albinosu - prakeiksmas. Jeigu jų nenužudys svilinanti saulė, tai padarys albinosų medžiotojai.
Septyniolikametė Vumilija Makojė (Vumilia Makoye) vakarieniauja, kai už lango išgirsta triukšmą. Vumilijos mama Džemė (Jeme) kaipmat puola prie durų norėdama jas užremti. Per vėlai. Du vyrai su kardais įvirsta vidun. Jie pargriauna ir muša Džemę iki sąmonės netekimo persigandusios dukros akyse. Tada puola prie mergaitės. Pargriauna ant grindų ir užverčia sijoną. Tačiau šįsyk jie neketina prievartauti. Vyrai nupjauna Vumilai kojas virš kelių. Paskui krūtis. Nupjautas kūno dalis susimeta į maišą ir dingsta tamsoje. Atgavusi sąmonę Džemė išbėga šauktis pagalbos. Tačiau jau per vėlai, Vumilija mirtinai nukraujuoja, ištikta daugelio Afrikos albinosų likimo.
Po Afrikos saule
Albinizmą sukelia recesinis genas, kurio nešiotojas yra kas 70-as žmogus žemėje. Tačiau albinizmu, pasireiškiančiu pigmento - melanino - trūkumu, susergama gerokai rečiau. Vidutiniškai pasaulyje albinosas gimsta vienoje iš 20 tūkstančių šeimų. O Afrikoje šia liga sergama kur kas dažniau. Tą lemtingąjį geną gali perduoti tiek motina, tiek ir tėvas. Pasitaiko, kad juodaodžiai tėvai susilaukia baltaodžio kūdikio. Albinosų balta oda, labai šviesūs plaukai ir raudonos rainelės.
Bet koks kontaktas su ultravioletiniais spinduliais gresia rimtu odos nudegimu, o vaikščiojimas be tamsių akinių - regėjimo praradimu. Albinosams nelengva visose geografinėse platumose. Tačiau Afrikoje, kur saulė negailestingai spigina kiaurus metus, jų gyvenimas virsta tikru košmaru. Tokiose šalyse kaip Tanzanija, Zambija, Kongas, Kamerūnas ar Nigerija dauguma jų dienos metu apskritai neišeina iš namų. Jiems problemiška nusigauti į darbą ar į mokyklą. Dėl iš prigimties prasto regėjimo sunku mokytis ir pasiekti geresnių rezultatų. Todėl įgyti išsilavinimą yra didžiulė problema. Taip buvo ir Vumilijai. Jai teko nutraukti mokslus. Po ilgų ieškojimų mergaitei pavyko susirasti darbą prekybos centre, kur prekiavo riešutais už du dolerius per savaitę. Tačiau dirbti vis tiek reikia. Albinosai Afrikoje retai sulaukia 30 metų. Dauguma miršta odos vėžiu. Vienintelėje šalyje onkologijos ligoninėje Dar es Salame trūksta lovų. Ligoniai guli po medžiais lauke.
Dvasia, dvasia
Dar baisesnis už saulę Afrikoje yra tikėjimas juodąja magija. Šalies valdžia ir misionieriai kovoja su prietarais. Tačiau jų išnaikinti beveik neįmanoma. Retas to regiono gyventojas suvokia, kad albinizmas - tai liga. Kūdikio albinoso gimimą šeima traktuoja kaip prakeiksmą. Albinosas yra nelaimių pranašas, juodaodės moters ryšio su demonu vaisius, žmogaus dvasia, turinti neįprastų galių. Kai kurie afrikiečiai net tiki, kad albinosai nemiršta, tik po mirties dingsta. “Zeru, zeru”, arba dvasia, dvasia, kartais girdžiu gatvėje sau už nugaros”, - pasakoja Samiuelis Mlugė (Samuel Mluge), Tanzanijos albinosų draugijos sekretorius. Albinosas, einantis gatve pradėjus temti, tik dar labiau sustiprina tą įsitikinimą.
Kartais naujagimiai nužudomi vos gimę. Jeigu motina vis dėlto nori imtis naštos auginti tokį vaiką, turi susitaikyti su tuo, kad visa giminė nuo jos nusisuks. Kaip Ašura (Ashura), kuri gyvena su dukra albinose Amina viename iš kaimelių Kilimandžaro papėdėje, nes vyras ir du vyresni vaikai ją paliko, kad išvengtų persekiojimo. 49 metų Mlugė prisimena, kad vaikystėje bendraamžiai jį nuolat erzindavo. Žnaibydavo, spardydavo, mėtydavo į jį kreidą. “Paskui turėjau saugoti plaukus, ypač nuo žvejų, kurie įsitikinę, kad įpynus į tinklą albinoso plaukų bus sėkmingesnė žūklė. Dar blogiau buvo per parlamento rinkimus, kai kandidatai į parlamentarus ėmėsi ieškoti laimės amuletų - albinosų plaukų ar nagų”, - prisimena Mlugė. Dar liūdnesnė moterų padėtis. Jos būdavo nuolat prievartaujamos, nes sklido gandai, kad seksas su albinose padeda išsigydyti ŽIV.
Mirties zonoje
Vis dėlto, Samiuelio nuomone, taip baisu, kaip dabar, nebuvo niekada. Profesorius Simeonas Mesaka (Simeon Mesaka) iš Dar es Salamo universiteto sako: “Labai ilgai buvo baiminamasi magiškų galių, kuriomis esą pasižymi albinosai. Tai užtikrindavo jiems ramybę ir neliečiamybę. Tačiau prieš keletą metų magiškas galias imta priskirti ne tiek albinosams, kiek jų kūno dalims”. Šamanai įtikino žmones, kad albinosai - tai piktosios dvasios, kurios įsikūnija į žmones ir neša visokias nelaimes. Tačiau tik tuomet, kai jie gyvi. Po mirties jie praranda savo galias. Jas perima tas, kuris įsigyja vieną ar kitą jų kūno dalį. “O žmonės čia labiau tiki šamanais nei Dievą, nes Dievo nemato”, - sako Viki Ntetema, vietos BBC radijo stoties reporterė. Viki net nusprendė šia tema parengti reportažą. Apsimetusi kliente, norinčia nusipirkti kokią nors albinoso kūno dalį, ji per vieną dieną sulaukė keliolikos pasiūlymų. Ir jau būtų įvykdytas sandėris, jeigu ne policininkas, kuris pažino ją, laukiančią savo eilės pas šamaną, ir paskelbė apie tai. Paskui ji sulaukė grasinimų nužudyti.
Blogiausia padėtis vadinamojoje mirties zonoje - Mvanzos, Šinjango ir Maro regionuose, kurie išsidėstę aplink Viktorijos ežerą Tanzanijoje. Viename skurdžiausių Afrikos regionų, kur žmonės užsiima žemdirbyste, kalnakasyba ir žvejyba, šamanai ragina pirkti amuletus, eliksyrus ir tepalus, pagamintus iš albinosų kūno. Mat jie atneša sėkmę. Taip pat jie įtikinėja, kad albinosai, kurie yra tik dvasios, nejaučia jokio skausmo. Juos galima kapoti gyvus.
Apskaičiuota, kad nuo 2007 metų vien Tanzanijoje, kur, Albinosų draugijos duomenimis, gali būti net 173 tūkstančiai albinosų, žuvo 53 žmonės. Tačiau tai tik oficialūs duomenys, į juos neįtraukti paslaptingai dingusieji. Pavyzdžiui, vienas mokytojas iš kaimelio prie Arušo nužudė savo sūnų ir pasakojo, kad vaikas kažkur dingo. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą tik tada, kai buvo rastas sudarkytas aukos kūnas. Žudo ir kaimynai, sugundyti galimo pelno.
Vertingiausios pėdos
Pasak šamanų, albinosų kūnai turi vertę. Todėl nužudyto albinoso palaikai turi būti slepiami. Paprastai karstas užliejamas betonu, kad niekas negalėtų jo nuniokoti. Ypač paklausūs plaukai, liežuvis, lyties organai, akys, oda, kraujas ir kaulai. Tačiau didžiausios galios turi galūnės. “Norime tavo kojų”, - šaukė užpuolikai, kurie, apsimetę policininkais, įsiveržė į 50-mečio Nijerero Rutahiro (Nyerere Rutahiro) namus. Juodoji magija skelbia, kad nupjautos pėdos užtikrina turtus. Įsigijęs albinoso varpą gali tikėtis didesnio seksualumo. Tepalai ir eliksyrai pasižymi visapusišku poveikiu priklausomai nuo poreikio. Vertinga ir sumalta oda bei kraujas, kurie padeda darbuojantis aukso kasyklose. Pakanka juos tik išpilti ar išbarstyti kasykloje. Kuo jaunesnė ir baltesnė oda, tuo ji pasižymi didesnėmis galiomis. Tačiau tokie žmonės, paklausti, ar tai išties padeda, tik nuleidžia galvas ir nuduria akis į smėlį.
Tačiau pagunda didžiulė, net žmogžudystės kaina. Vidutinė albinoso kūno dalies kaina siekia du tūkstančius dolerių. Už galvą reikia pakloti tūkstančiu daugiau. “Associated Press” agentūros duomenimis, už albinoso galūnių, ausų, lyties organų, liežuvio ir nosies komplektą galima gauti net 75 tūkstančius dolerių, nes paklausa auga. Tai, ko nenuperka vietos gyventojai, keliauja į kaimyninį Burundį ar Kongą ir net toliau.
Kur akys mato
Vyriausybės pastangos užkirsti tam kelią eina perniek. Prezidento Jakajo Kikveto (Jakayi Kikwete) ar albinosų reikalų atstovės, dirbančios Tanzanijos Parlamente, Al Šaima Kvegiji (Al-Shaymaa Kwegyir) viešas smurto prieš albinosus pasmerkimas nedavė jokių rezultatų. Nepadeda nė tai, kad suiminėjami šamanai, tarpininkai, klientai, mirties bausme baudžiami kaltininkai. Praėjusių metų rudenį mirties bausme buvo nubausti trys vyrai, 13-mečiam berniukui nukirtę galvą, kojas ir rankas. Tačiau albinosų nužudoma vis daugiau. Jusupas Malagas (Yusuph Malago), Džemės kaimynas, visur su savimi nešiojasi švilpuką. Tačiau argi jis apsaugos, jeigu kas nors užpuls? Net jeigu auka ir lieka gyva, sunku sulaukti pagalbos, nes artimiausia ligoninė už dešimčių kilometrų. Viena iš nedaugelio albinosų, išgyvenusių antpuolį, 28-erių Mariamu Stanford. Ji buvo jau keletą mėnesių nėščia, tad užpuolikai jai nupjovė “tik” rankas. Nors ir ištikta šoko, ji pasiekė ligoninę ir buvo išgelbėta.
Vienintelis išsigelbėjimas albinosams - bėgti į miestus, kur šiek tiek saugiau. Arba nuolat keisti gyvenamąją vietą.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"