6 nuotr.„Kreipiuosi į du ministrus - sveikatos apsaugos ir aplinkos. Vyrai, ką jūs galite atsakyti klaipėdiečiams dėl chromo taršos, nes Visuomenės sveikatos centro duomenimis, tarša neviršija nustatytos ribos, o Geologijos tarnybos laboratorija pranešė, kad viršija keliolika kartų? Kai tarp dviejų skirtingų kontorų duomenų tokia suirutė, kodėl jūs apskritai balsavote už bendrąjį uosto planą“, - per Vyriausybės valandą Seime Aurelijaus Verygos ir Kęstučio Mažeikos pasiteiravo parlamentaras Gintaras Vaičekauskas. Ir iš abiejų gavo keistą atsakymą, kad, matyt, skiriasi metodikos.
Ar ne keista? Kam reikalingos kelios metodikos? Turbūt tam, kad žmonės būtų nuraminti: nors ir kvėpuoja kenksmingomis medžiagomis, tegul galvoja, kad viskas yra gerai. Juk jei geologai nebūtų atlikę savų skaičiavimų, yla nebūtų išlindusi iš maišo.
Deja, pas mus žongliravimas metodikomis ir skaičiais yra įprastas dalykas. Net toks svarbus reikalas kaip statistika Lietuvoje naudojama politiniais tikslais. Pavyzdžiui, „Vakaro žinios“ iš Statistikos departamento vakar sužinojo, kad nuo euro įvedimo 2015-aisiais iki praėjusių metų gruodžio kainos Lietuvoje esą tepadidėjo... vos 12 proc. Veikiausiai statistai naudoja kitokią metodiką nei parduotuvėse, turguose, kirpyklose ar kitose vietose pinigus leidžiantys eiliniai žmogeliai, kurie mato, kad realiai kainos padidėjo apie 3,4528 karto, nes dabar eurais viskas kainuoja tiek pat, kiek kainuodavo litais, o gal net daugiau.
Kiekvienas matome, kad, pavyzdžiui, Kalėdų eglutę, kaštavusią apie 10 litų, dabar už 10 eurų vargu ar nusipirksi. Arba, kas galėjome prieš penkerius metus įsivaizduoti, kad už paprastą lietuvišką kopūstą mokėsime nebe po 50-70 lietuviškų, o po 70-90 euro centų?
Tačiau politikams tokia keista statistika - tik į naudą. Ir ne tik todėl, kad ji maskuoja melą, žarstytą į kairę ir dešinę prieš euro įvedimą, esą kainos nedidės arba beveik nedidės. Į naudą ir dėl to, kad formaliai jų negalima kaltinti nieko nedarant, jog infliacija nebūtų triženklė.
