5 nuotr.Ar galite įsivaizduoti, kaip jaustis nešildomame bute, kai rytą ant apšalusio asfalto slidinėja automobiliai? Negalite? Tuomet reikėtų atvažiuoti į vieną kitą nedidelę savivaldybę, kurios vadovai tada, kai didmiesčiuose katilinių kaminai jau rūko, pasiskelbė, kad šildymas bus įjungtas... po savaitės. Tarsi nežinotų, kad spaliui baigiantis vasara nebepasikartoja. Tokių savivaldybių nedaug. Bet yra. Yra, nes jų vadukams negresia nei atsakomybė, nei rinkimai. Pabambės koks „veršių" bandos teliukas, baisus čia daiktas. Iki merų rinkimų net pustrečių metų, bus laiko pasigerinti. Dabar darai, ką nori, taupai vienur, ištaškai kitur (kad ir išeitinėms neįtikusiems darbuotojams), o žmonės tegul gyvena, kaip nori. Nori serga, nori kenčia, nori pleškina pabrangusią elektrą. Ar tai gali sau leisti nuo besibaigiančio galiojimo lentynos produktus perkantis pensininkas? Jeigu nusilpęs pasigausi ligą, paties bėda, kapstykis, kaip gyvas. Taip sakant, natūrali atranka...
Taip ir galvojama apie žmones. Tiksliau, negalvojama, kol tai nesusikerta su asmeniniais interesais. Ar gali būti geresnis interesas, kaip patekti į valdžią? Sunku net įsivaizduoti, kokie stabdžiai valstybėje atsileis po spalio 25-osios? Dabar apie tai kalbama užuominomis. O tėvai nujaučia, kad savaite prailgintos mokinių atostogos baigsis nuotoliniu mokymu, darbu iš namų, sumažintu atlyginimu, diržų veržimu. Kodėl viskas buvo taip paleista, nesunku suvokti - kad nebūtum iš anksto nuspirtas nuo laiptelių prie lovio.
Gerai jau nebus. Nei išrinkus tuos, kurie iš baimės būti nepopuliarūs atsakomybę buvo užmetę. Nei tuos, kurie alkani valdžios, jau raitojasi rankoves nepamatuotiems tikslams. Žmonių atmintis trumpa. Kartą prismaugti atsigavo, bet pamiršo vaikams pasakyti, kad bėgant nuo meškos, lengva įpulti į nasrus ėreną užsimetusiam vilkui.
Veršių tautai nepasisekė du kartus - kad atėjo nelaboji ir kad atėjo rinkimai.
