3 nuotr.Lietuvą pasiekė džiugi žinia. Pasirodo, pagal aukštojo ir aukštesniojo išsilavinimo diplomus turinčių 30-34 metų žmonių procentą pirmaujame visoje Europos Sąjungoje. Diplomus turi net 57,6 proc. tokio amžiaus piliečių. Gal ir reikėtų didžiuotis, kad bent kažkur nušluostėme nosis visiems, bet kažkodėl kirba abejonės kirminas. Kažkodėl nejaučiu, kad išsilavinusių žmonių procentas Lietuvoje auga.
Tai ką, statistika neteisinga? Ne, turbūt teisinga. Tai gal mano pastebėjimas neteisingas? Gal, bet nebūtinai. Jis statistikai neprieštarauja. Tiesiog diplomas ir tikrasis išsilavinimas yra du skirtingi dalykai. Viena vertus, todėl, kad diplomai Lietuvoje jau ne pirmą dešimtmetį tiražuojami neatsižvelgiant į kokybę. Kita vertus, todėl, kad vis labiau įsigali terminas „Google“ universitetas“. Diplomą reikia tik kaip nors gauti, o turinys nesvarbus, nes pasaulis vis tiek keičiasi ir „Google“ prie jo prisitaikyti neva padės labiau nei būrelis dėstytojų.
Taip informacijos chaosas nugali sistemą. O be sistemos, be sugebėjimo viską sudėlioti savo smegenų lentynėlėse, ta informacijos audra yra pavojinga. Žmonės mano, kad yra išsilavinę, bet tik mano. Informacijos audra pavojingiausia tuo, kad visiškai paneigia autoriteto svarbą.
Iš pradžių žmonės pradėjo įsivaizduoti, kad visi jie yra geriausi istorikai ir kalbininkai. Nes mokslininkai juk nieko neišmano, todėl galima pačiam perskaityti dvi knygutes ir tapti istoriku arba kalbėti kaip tik nori. Bala nematė, tai dar būtų pusė bėdos. Bet paskui žmonės pradėjo įsivaizduoti, kad ir medikai nieko neišmano. Kam tie jų vaistai ir vakcinos, citata iš „Google“ padės geriau. O dabar pasaulyje greitai plinta įsivaizdavimas, kad žemė yra plokščia. Taigi fizikai bei astronomai jau irgi nieko neišmano. Ir net jei kažką išmano, tai nieko nereiškia. Juk pastudijavęs „Google“ universtitete“, tikrai rasi daug įrodymų, kad žemė yra plokščia.
