(15)Šokiruojantys skaičiai: darbo Lietuvoje neturi kas devintas darbingo amžiaus žmogus. Tačiau kasmet darbo rinka papildoma 6-9 tūkst. užsieniečių. Ar dar kyla klausimas, kodėl mūsų šalies piliečiai vis dažniau turi įsirašyti į bedarbių gretas ir maldauti išmokų arba emigruoti?
4 nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyventojų skaičius kasmet mažėja, tačiau vis didesnį gyventojų skaičių sudaro užsieniečiai. 2017 m. jų buvo 49 387, 2018 m. - 58 022, o pernai - jau net 64 672. Iš jų tik per 7 tūkst. yra ES šalių piliečiai. Daugiausia visų kitų - ukrainiečiai, baltarusiai bei rusai.
Veltui mokslininkai ir mūsų profsąjungų lyderiai muša pavojaus varpais, įspėdami, kokį pavojų Lietuvai kelia didėjantis svetimšalių procentas. Vieniems didžiausią rūpestį kelia kilsiančios ekonominės problemos, kitiems - netgi pavojus dėl Tautos išlikimo.
„Mes prarandame valstybę, be to, daug prarasime per didesnes išlaidas, kurių reikės viešajai tvarkai, kovai su nusikalstamumu ir t.t.“, - įspėja ekonomistas prof. Povilas Gylys, remdamasis faktais, kad valstybėse, kur išaugo užsieniečių skaičius, padidėjo nusikalstamumas.
Lietuvoje bent jau nekvalifikuotų darbuotojų netrūksta, tačiau darbdaviai iš godumo deklaruoja, kad darbo vieta ilgai neužpildyta, todėl reikia kviestis iš užsienio. Kai parodoma, kad darbo vieta ilgai neužpildyta, leidžiama įdarbinti užsieniečius. Jei jų įdarbinimo galimybės nebūtų tokios liberalios, darbdaviai būtų priversti saviems piliečiams mokėti didesnes algas.
Kodėl politikai to nesuvokia? Pasirodo, suvokia. Tą „Vakaro žinioms“ pripažino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, Lietuvai turėti darbininkus iš trečiųjų šalių yra gerai, nes jie sumoka „Sodros“ mokesčius nuo algos, bet jų niekada neatgaus. O kai „Sodros“ mokesčius moka lietuvaitis, po to jis dalį pinigų susigrąžina senatvės pensijos ir kitokiomis formomis. Anot R.Sinkevičiaus, visi politikai tą supranta, bet viešai to nesako.
