Dar prieš įsigaliojant teisininkų antikonstituciniu įvardintam ir visuomenės pišpasiu pramintam „dokumentui", dalis smulkiojo verslo jau „nuskubėjo prieš traukinį". Prie jų prisijungė ir viena kita didesnė įmonė, tačiau jos dėl šios savo klaidos gal ir išgyvens, o štai mažųjų, mano nuomone, laukia neišvengiamas krachas.
6 nuotr.
Įvertinkime situaciją atsiribojant nuo emocijų. Sugalvoję jau šiandien reikalauti pišpasio, smulkieji už durų paliko mažiausiai pusę potencialių klientų. Galima prisiminti, kad tarp jų yra ir daug tokių, kurie verslininkams padėjo ir visokeriopai juos rėmė žiemą, kai šie net spiegė po uždarymo pusmečiui ir patys žadėjo „eiti daryti tvarkos". Dabar jie viską „pamiršo": valdžios aroganciją, savo vargus, žmonių pagalbą. Jų noras įsiteikti, mano asmenine, niekam neprivaloma nuomone, yra jų klaida ir mirties nuosprendis.
Valdžia puikiai žino, ką ir kodėl daro. Vis garsiau kalbama, kad tikrasis jų siekis - sunaikinti smulkųjį bei vidutinį verslą, viską sukoncentruojant stambiojo kapitalo rankose. Prisiminus, kas galėjo dirbti žiemą ir kas neskuba dabar įsivedinėti pišpasių, supranti, kad tokios kalbos, skirtingai nei valdžios veiksmai, turi loginį pagrindą.
Maisto prekes žmonės, nori nenori, turės pirkti. O štai vaikščioti į kavines ar restoranus, ką parodė žiema, nėra būtina. Didelių turistų srautų, bent jau artimiausiu metu, tikrai nesulauksime. Ypač įvertinus tai, kad Lietuvą buvo pamėgę kinai, rusai ar baltarusiai. Priešindama žmones valdžia stumia to vis dar nesuprantančius smulkiuosius į pražūtį. Dalis jų, užuot susivieniję ir davę tinkamą atkirtį, tai priima plodami katučių. Matyt, jie vis dar galvoja, kad, vėl prasidėjus problemoms, kas nors padės. Šventas naivumas. Valdžiai jūs niekada reikalingi nebuvote, o dabar tokiais tapote ir kadaise padėjusiems, bet dabar „išmestiems" žmonėms...
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
