Mažai atsiras abejojančių, kad šiuo metu Lietuva turi „geriausią specialistų vyriausybę", Seime posėdžiauja „aukščiausio lygio" politikai, o kai kurioms savivaldoms vadovauja „sąžiningiausi merai".
Įvertinus tai, manau, yra būtina savo gerąja patirtimi ir „puikiaisiais" specialistais dalintis su likusiu, tamsumose skendinčiu, netolerantišku ir gerovės valstybės nekuriančiu, pasauliu.
Mano įsitikinimu, būtų puiku, jeigu profesionalus žmogaus teisių specialistas kartu su URM anūku ir suoliukų dažytojais iš savivaldybės skriaudžiamų mažumų teises imtų ginti pasauliniu mastu ne tik žodžiais, bet ir darbais. Tarkim, galėtų ši „specialistų" trijulė gyvai aplankyti Teheraną, Grozną bei Minską, visur po kokią perėją išdažyti, spalvingas eitynes surengti ir išaiškinti minėtų valstybių vadovams Partnerystės įstatymo priėmimo svarbą. Prieštaraujantiems galėtų prigrasinti sankcijomis ar kokią moteriškę prezidente paskelbtų.
Dar du „specialistai" - ekonomikos kosmonautė ir buhalteris iš sveikatos apsaugos sistemos - turėtų aplankyti Kiniją ir Indiją. Kol pirmoji, keldama šalių ekonomiką, grotų pianinu, antrasis galėtų paporinti, kad mažėjantis gimstamumas yra labai geras dalykas. Nes Kinijos valdžia ėmė ir nusprendė, jog šeimos galės susilaukti iki trijų vaikų. Netvarka.
Galiausiai bakalaurinė teisės „ekspertė" kartu su „visiškai sąžiningai" pareigas gavusia lygių galimybių gynėja turėtų aplankyti Kotdivuaro ir Ganos vaikučius, nes dabar jie, pažeidžiant jų teises ir lygias galimybes, priversti po 12-14 valandų dirbti plantacijose už maistą.
Esu įsitikinęs, jeigu įvardintieji paviešintų tokius planus, Lietuvos visuomenė ne tik nieko nesakytų, jeigu kuris darbinės komandiruotės metu atšoktų vestuves, bet ir bilietams sumestų. Tikėtina, tik į vieną pusę, bet juk negalime šito „gėrio" egoistiškai laikyti tik sau, nes ir Dievas liepė dalintis...