Tai, kad esantys valdžioje dirba ne Lietuvai ir ne jos žmonių naudai, jau beveik niekam nebekelia abejonių. Vis mažiau tai slepia ir patys valdantieji. Tik jeigu anksčiau jų tikslas buvo atskiros, pelningai veikusios ir nemažą naudą šaliai galėjusios nešti įmonės, tai dabar užsimota gerokai plačiau.
Pykdamiesi su kaimyninėmis šalimis, jie smarkiai pakenkė krašto ekonomikai ir strateginiams objektams - Lietuvos geležinkeliams bei Klaipėdos jūrų uostui.
Pareiškę, kad negali reguliuoti elektros ir dujų kainos, jie sudarė galimybę nemažą dalį šalies gyventojų paversti energetikų įkaitais. Matant, kaip kyla kainos bei stringa ekonomika, tikėtina, ši gyventojų „vergovė" energetikams bus perduodama iš kartos į kartą.
Dar buvo sugalvota sunaikinti likusius šalies miškus, verčiant juos ne tik rekreacinėmis zonomis, bet ir leidžiant miškuose kurti sandėlius ar atiduodant žemę pramonės naudmenoms. Juk Lietuvoje tiek daug miškų, jog nepraeisi, nepravažiuosi, tad nieko blogo nenutiks, jeigu vietoj jų išdygs keli sandėliukai arba gal ne visai sandėliukai, o žavingos vietos prie ežerų ir upių taps jokiu turizmu neužsiimančiomis, uždaromis „kaimo turizmo" sodybomis.
Kelią tokiems pakeitimams tikisi pramušti Seimo liberalai Juozas Baublys, Eugenijus Gentvilas ir Jonas Varkalys.
Ir kas, kad jie prieštarauja Konstitucijai bei visiškai neatitinka viešojo intereso. Ir kas, kad priėmus pataisas daugelis „paprastų mirtingųjų" galės pamiršti apie pasivaikščiojimą gamtoje ar laiką prie ežero. Gerokai svarbiau yra tai, kad Seimo ponai, „pavargę" nuo nepaliaujamo darbo „vardan tos", atokiau nuo „prastuomenės" galėtų pasimėgauti tyla bei ramybe.
Tikėtis, kad jie patys atsitokės, susigės ir atsisakys savo grobuoniškų polinkių, neverta. Vienintelis likęs kelias - tarti griežtą ir garsų NE tokioms jų užmačioms. Priešingu atveju „prastuomenės" vaikams beliks džiaugtis „gaiviu" miestų oru, o vandenį jie matys tik po lietaus telkšančiose balose..