Ilgai buvo kartojama, kad valdančiųjų veiksmuose nėra logikos. Pradžioje taip tikrai atrodė, tačiau pradėjus gilintis į situaciją išryškėjo šis tas baisesnio.
Tarkim, konfliktai su Baltarusija ir Kinija. Manau, tai buvo padaryta tyčia. „Konservai" pasižymi tuo, kad mėgsta parceliuoti valstybinį turtą. Šiuo metu jie nusitaikė į strateginius objektus - jūrų uostą, geležinkelius ir t.t. Juos jau buvo mėginta prichvatizuoti ir, tikėtina, bus mėginama dar. Norint įrodyti tokių veiksmų būtinumą, tikslinga sužlugdyti pelningai veikiančias įmones. Būtent todėl buvo susipykta su Baltarusija, kurios kroviniai sudarė trečdalį geležinkelių ir uosto apyvartos. Vėliau atėjo pasišovusios minėtus praradimus kompensuoti Kinijos eilė. Manau, atsiradus trečiajam potencialiam ekonomikos gelbėtojui, „konservai" netruktų susipykti ir su juo. Nes jiems nereikia pelningai veikiančių prichvatizuotinų įmonių.
Panašiai galima vertinti ir pišpasį. Dalis smulkiųjų maitinimo įstaigų ir paslaugų teikėjų prarijo šį jauką ir nuskubėjo „prieš traukinį". Didžiosios įstaigos niekur neskuba ir, tikėtina, skubėti nesiruošia. Nes pišpasis dar neįsigaliojo ir, neaišku, kiek jis realiai galios. O štai pirmūnais pasirengę būti smulkieji jau prisidirbo - jie ne tik prarado mažiausiai pusę potencialių klientų, bet ir tokiais veiksmais užsitraukė kitos šalies gyventojų dalies rūstybę. Iš jų net tie, kuriems pavyks išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, didesnės dalies prarastų klientų ir su jais atvykstančių turistų nesusigrąžins.
Tiesa, tai bus aktualu tik tiems, kurie išliks. Kiti, dažnai gražiose ar strateginėse vietose turėję patalpas, jas perleis naujiesiems šeimininkams. Labai tikėtina, ne už rinkos, o už siūlomą kainą. Matant, kokią paramą iš biudžeto šiuo metu gauna kai kurios įmonės, abejonių, kad atsilaisvinę patrauklūs objektai netruks sulaukti naujakurių, lieka vis mažiau. Taigi, logikos valdžios veiksmuose apstu, bet tas nedžiugina...