4 nuotr.Tai, kad vis dar esantiems valdžioje trūksta logikos, pastebėta seniai. Tačiau tolesni jų veiksmai kelia papildomų klausimų, į kuriuos aš jau nebesugebu rasti atsakymų.
Prieš kurį laiką lankiausi Minske ir, pasitaikius progai, pasiteiravau kaimyninės šalies vadovo, ar dar įmanoma normalizuoti dvišalius santykius. Jis ilgai negalvojęs atsakė, kad įmanoma ir netrukus patikslino, jog tam reikia pradėti kalbėtis.
Nuvykęs į pasienį susitikau su Smurgainių grupei vadovaujančiu pulkininku. Jam irgi uždaviau tą patį klausimą. Atsakymas buvo analogiškas - visas problemas galima išspręsti taikiai, tačiau tam būtinas dialogas.
Galiausiai socialiniame tinkle pasirodė vieno iš Baltarusijos parlamento narių įrašas. Jame politikas ne tik priminė ilgą ir sėkmingą ankstesnį dvišalį bendradarbiavimą, bet ir stebėjosi, kodėl laikinai Lietuvą administruojantys asmenys, užuot klausimus sprendę derybomis, tik dar labiau aštrina situaciją. Ir taip veikia, nepaisant, jog didesnė Lietuvos visuomenės dalis jau pavargo nuo šių nesibaigiančių „sostų karų".
Kaip į tai sureagavo neigiamais pasitikėjimo reitingais besipuikuojantys mūsų vyriausybininkai? Po eilinio incidento pasienyje URM anūkas nusiuntė Minskui protesto notą. Kažkaip VRM vadovės pareigas gavusi, akivaizdžiai su jomis nesusitvarkanti, bet to nesugebanti pripažinti blondinė... pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Ir tada aš galutinai sutrikau. Jeigu A.Lukašenka yra neteisėtai valdžią užgrobęs diktatorius, tai kodėl notos siunčiamos jam, o ne įteikiamos „teisėtai prezidentei" S. Cichanouskajai? Ir kodėl su ja nesprendžiami ikiteisminio tyrimo prieš jos šalies pareigūnus veiksmai? Ar tai reiškia, kad rimti klausimai vis tiek sprendžiami su „nelegitimiu" Minsku, o prorusiško tinklaraštininko žmona kviečiama tik į šou? O normalios derybos neprasideda tik todėl, kad valdantiesiems, tikėtina, ši situacija neša milžiniškus turtus? Ar kaip?..
