Kadaise bendravimo problemų turintis jaunuolis sumanė jas spręsti įkurdamas socialinį tinklą. Taip atsirado „Facebook". Naujovė sparčiai populiarėjo, jaunuolis staigiai šovė į turtingiausių žmonių sąrašą ir, mano nuomone, tai tapo šios, tikrai gražios, idėjos lūžio tašku.
Atvira ir draugiška buvusi platforma tapo cenzūros sinonimu. Joje prasidėjo įvairūs draudimai ir ribojimai. Sutinku, kad tam tikros ribos turi būti išlaikytos, tačiau kai ištrinama uždara erotinės meninės fotografijos grupė, nes kažkas pasiskundė, kad joje mato... erotiką, ar užkliūva gamtos mylėtojų draugija, tai ima kelti nemažai klausimų.
Kitas žingsnis buvo vadinamieji faktų tikrintojai. Pastarieji veikia taip uoliai, jog net patys save patikrinę sugeba rasti pažeidimų, apie kuriuos informuoja socialinio tinklo administratorius. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudų, nes tokie „teisuoliai" pridaro problemų ne tik savo paskyras soc. tinkle turinčioms institucijoms, bet ir atskiriems vartotojams.
Nors prisiminus tai, jog „Facebook" užblokavo buvusio JAV vadovo Donaldo Trampo paskyrą, jo administratorių savivalė nebeturėtų stebinti.
Tik jei čia buvo politika, tai naujausias „tiesos sargų" žingsnis - blokuoti „Didžiojo šeimos gynimo maršo" ir „Neabejingųjų" paskyras - neturi jokio loginio paaiškinimo. Šiose uždarose grupėse žmonės dalijosi jiems svarbia informacija, aktualiomis nuorodomis, nebuvo jokių nešvankybių ar agresijos. Nepaisant to, dviejų didelių grupių nebeliko. Tiksliau, neliko jų „Facebook". Pirmoji sėkmingai tęsia veiklą, bent kol kas, cenzūros netaikančiame „Telegram" kanale. Tikėtina, netrukus ten atsiras ir antroji. Žmonės palieka „Facebook" ir ieško alternatyvų, o pastarųjų nuolat daugėja.
Aišku, per dieną ar dvi didžiulė „Facebook" imperija nesubyrės, tačiau, mano nuomone, šis procesas prasidėjo ir tik laiko klausimas, kada smarkiai išsigimęs soc. tinklas taps istorija.