Vaikystėje vaikai rašydavo laišką barzdotam seneliui, nes dar tikėjo stebuklais. Šiandien vaikai jais tiki vis mažiau. Vis dėlto kaip dabar atrodytų laiškas Kalėdų Seneliui? Gal taip:
„Mielas Kalėdų Seneli, šiemet nieko neprašysiu, nes, ačiū likimui, jis man ir taip duoda viską, ko reikia. Esu sotus, laimingas, šiltai apsirengęs, tik į mokyklą kasdien neinu. Nors gal ir gerai, nes dabar ten vaikučius „dusina" kaukėmis. Mat vaikų neturinti moteris ir raudonąją pandą primenantis dėdė sugalvojo, jog kuo mažiau vaikučių smegenys gaus deguonies, kuo mažiau jie judės, tuo geriau mokysis. Seneli, vaikučiams prašau laisvės, o pas anuos du tegul ateina Krampusas.
Dar Vilniuje yra toks Seimas, kur yra mažiausiai 73 žmogos. Jos bando iš mūsų atimti ne tik šv. Kalėdas, bet ir tave bei mūsų tradicijas. Gal nebūtų sunku pas šitas žmogas taip pat nusiųsti Krampusą? Ir joms (jiems, jom) pamoka būtų, ir dovanėlių sutaupytum, nes tikrai nenusipelnė.
Jeigu nežinai, mes dar turime Daukanto aikštę. Ten stovi rūmai, kuriuose dabar sėdi Aukštas ir Gražus. Ko jis ten sėdi ir ką veikia sėdėdamas, paprasti žmonės nežino. Nei jis pas juos pasikalbėti išeina, nei kažkokių darbų visuomenės ir Tėvynės labui nuveikia. Tai, jeigu nebūtų labai sunku, padovanok jį kokiai nors „mumbujumbu" genčiai, kuriai užtenka, kad vadai tik sėdėtų. Mums, Lietuvos gyventojams, prašyčiau atnešti į minėtus rūmus tokį Žmogų, kuris turėtų viską, ko reikia tikram valstybės lyderiui, ir mokėtų bei nebijotų tuo naudotis.
Na, dar prašyčiau sveikatos visiems tėtėms, visoms mamoms ir visiems jų vaikučiams. Tikiuosi, mano laiškas pasieks Tave, ir Lietuva savo dovanėles gaus. Tavęs labai laukiantis Vaikas."
P.S. Krampusas - siaubūnas, pusiau ožys, pusiau demonas, laikomas Kalėdų Senelio bloguoju dvyniu, jo nuolatiniu kompanionu. Jis lazdomis ar rykštėmis vanoja netinkamai besielgiančius žmones, kad jie taptų mieli ir padorūs.