1 nuotr.Negatyvo mūsų gyvenime ir taip apstu, todėl aš pabandžiau įžvelgti ką nors teigiamo ir miestui naudingo Remigučio Š. veiksmuose. Jei kas pamiršo, kažkodėl vis dar meras atstovauja daugiausia narkotikais ir partnerystėmis besirūpinančiai Laisvės partijai. Bandžiau, bet, deja... Na taip, minėta „žmoga" nestokoja iniciatyvų - tai senamiestį sunkiai įveikiamu labirintu pavers, tai gatves susiaurins, tai į eilinį teismo procesą įsivels, tai vietoj nuimtų skulptūrų savotiškų konstrukcijų pristatys ir ims įrodinėti, kad tai - didis menas.
Šiems, švelniai tariant, keistiems projektams, tuo pat metu nerandant lėšų kiemų remontui ar socialiniam taksi, taškomi šimtai tūkstančių miestiečių suneštų pinigų, bet naudos iš jų piššš.
O štai po pat nosimi esančios realios problemos Remigutis Š. nepastebi. Tiksliau, nesprendžiamų tikrų problemų mieste apstu, bet dabar pakalbėkime apie Upės gatvę. Ši palei Nerį nusidriekusi gatvelė galėtų būti labai patogus transporto koridorius. Deja, dabar ji dažnai tampa spūsčių ir eismo įvykių vieta. Ir visa tai todėl, kad joje, tarp Baltojo tilto ir VCUP, įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Tai reiškia, kad pėstieji per ją gali eiti kaip nori ir kada nori. Minėtoje vietoje jie dažnai eina ir ne per perėją, bet dabar ne apie tai.
Šviesoforo šioje vietoje statyti neapsimoka. Manau, būtų efektyviau minėtą perėją „pakelti" į viršų, kaip kad buvo padaryta Teodoro Narbuto gatvėje arba, treniruojantis tiesti metro, įrengti požeminį praėjimą. Tokie darbai atsieitų tikrai mažiau negu dabar už visų vilniečių milijoną, bet be jų žinios, kuriamas japoniškas sodas, o naudos duotų žymiai daugiau.
Ir spūsčių nebeliktų, ir eismo saugumas, kurį taip deklaruoja vis dar meras, padidėtų. Bet jei net tokio darbo Remigutis Š. nesugeba atlikti, tai apie ką mes kalbame...
