Krizės metu į valdžią atėjusiai Vyriausybei lyg ir derėtų sukurti strategiją, kaip iš tos krizės brisime. Arba galima apsimesti, kad ji sukurta, bet išties nieko nekurti. Dabartinė Vyriausybė su krize kovoja mįslingais planais, sužymėtais raidėmis A, B, C ir D. Šalia jų prirašyta skaičiukų, ką kuri raidė reiškia. Lietuva neseniai persikėlė iš D į C, o tai neva žingsnis į priekį. Pajutote pokyčius? Jei nesilankote slidinėjimo centruose, tikrai nepajutote.
Panašu, kad žiemą jokių pokyčių ir nepajusime. Mat ekspertai valdžiai pačiulbėjo, kad neužtenka per kančias nusikasti iki plano C. Reikia ir priartėti prie B ribos, o tada jau gal bus galima pagalvoti apie kažkokį laisvėjimą. Valdžia pritarė: gerai, piliečių pavadėlio neilginsime. Et, ką jau čia, pagyvenome kelis mėnesius uždaryti, tai ir dar kelis pagyvensime. Nenumirsime. O gal ir numirsime, bet šiais laikais į COVID-19 statistiką nepatenkanti mirtis dorą pilietį tik puošia.
Dabar ilgai šliaušime iki plano B, o tada kažkur toli horizonte pradės šviesti planas A. Kol nenušliaušime, vieninteliai valdžiai tinkantys veiksmai bus draudimai. Bet ar valdžia, nuolat gąsdinanti mutacijomis bei kitais pavojais, pagalvojo, kas bus, jei iki plano B šliaušime dar porą mėnesių? O iki A - pusę metų? Kas, jei pageidaujami skaičiukai bus labai sunkiai pasiekiami?
Jei apie tai pagalvota ir yra gairės, kaip suderinti lėtą skaičių mažėjimą su grįžimu į bent kiek normalesnį gyvenimą, tada gal ir galima kalbėti apie kažkokią strategiją. Jei Vyriausybė tik lauks, kol skaičiai pagaliau sumažės ir žongliruos statistika, tai - plaukimas pasroviui. Panašu, kad Vyriausybė nusiteikusi tiesiog laukti, prisidengusi raidėmis sužymėtais planais. Laukti du, tris, keturis ar daugiau mėnesių, kol ateis stebuklingas išsigelbėjimas arba įtampa taip pakils, kad grės sprogimas. O jei taip, tai velniop tokius planus, maskuojančius neįgalumą.