Valdžios vyrai negali gyventi be didingų tikslų. Anksčiau vyrai barzdočiai tol jojo, kol ant kalno pamatė mūrus. O dabar tol joja ant mokesčių mokėtojų sprando, kol Baltijos jūroje pamato vėjo jėgainių parką. Tiesa, prieš tai dar matė atominę. Ne jūroje. Gal todėl nepastatė. O dabar kursime jūrinę jėgainių valstybę. Nes laivų ir žvejų neliko. Beveik.
Juk gražu? Juk didinga? Parke ūžia ne karuselės, bet vėjo elektrinės. Į jūrą vėl paleisti išgelbėti ir atpenėti ruoniukai jėgainių lopšinių klausosi. O šios dunda, mauroja. Didina elektros tarifus. Štai iš ko, o ne iš Astravo, pirks mūsų mokesčių mokėtojai elektrą. Pirks, pirks, o jėgainių parkas vis vien neatsipirks. Taip teigia energetikos ekspertai. Na, ir kas, kad neatsipirks? O kas mums atsiperka? Nė vienas didingas projektas neatsipirko! Nes jei atsipirktų, nebūtų didingas. Šit dar visi prisimename, kaip pro Klaipėdos jūrų uosto vartus vos prasispraudė laivas-suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Galėjome pasistatyti mažesnį, ekonomiškesnį. Bet, kuo mažesnis daiktas, tuo menkesnis jo vaizdinis poveikis. Toks mažas? Žvejai pamanys, jog stinta. Negi Lietuva tik tokio mažo daikto verta? Vienaip piliečiams atrodo, kai pamato laivą kaip šimtas banginių. Pasididžiavimo jausmas iškart užgožia sveiką protą. Ne išlaidos tada svarbu. Nesismulkinsime.
Taip atsitiks ir su vėjo jėgainėmis jūroje. Gudručiai pasiims savo procentus. Kaip reikiant pasipinigaus. Iš tautiečių naivumo ir patiklumo linksmai išsityčios. Kas nepatinka? Per brangu? Statybų kainos užkeltos? Pasiraitok kelnes, brisk 40 km į Baltijos jūrą ir patikrink. Matyt, tik todėl, kad būtų sunkiau darbus kontroliuoti, jėgainių užsimanė jūroje. O mums paaiškins, kad sausumoje statyti trukdo padidėjęs vilkų ir oro balionų skaičius. Vilkai nukandžios jėgainių laidus. Oro balionai jėgaines užtūps.