7 nuotr.Nuoširdžiai maniau, gal nereikia apie tai dabar, artėjant tokiai gražiai datai... Varyt ant valdžios, kai valstybę puola net ir tas nelemtasis koronavirusas. Gal, sakau, verčiau apie vienybę reiktų. Bet apsisuki ir... O jiems ką, vienybė ar mūsų gerovė rūpi?
Turbūt kasdien girdite, skaitote, matote, kiek Lietuvoje trūksta darbo rankų? Laisvų darbo vietų daug, o bedarbių tiek, kad galima būtų visą Panevėžį įdarbinti. Valdžia stebisi, kad niekas į tas vietas nesiveržia, bet neklausia, kodėl. Pašalpiniai, ant sofų vartydamiesi, seniai yra į tuos klausimus atsakę: kas iš to minimumo žmogui liks, jei teks į darbą kažkur už 20 ar 50 km važinėti. O be to, jų darbo niekam nereikia. Net statybose. Vienas tose sferose besisukantis specialistas man labai aiškiai išdėstė, kodėl tautiečiai nepageidautini. Su jais esą daugiau rūpesčių. O štai sudarai sutartį su lenkais, jie priveža ukrainiečių, tie nieko nereikalauja, dirba už minimumą. Padarė - išvažiavo ir abiem pusėms gerai. Trečiųjų šalių pasiuntiniai triūsia ne tik statybose. Antai Panevėžio lėlių vežimo teatre jau seniai dominuoja ukrainiečiai. Ne, jie ne pagalbiniais dirba, o vaidina mūsų vaikučiams. Tiesa, ačiū Dievui, pramokę lietuviškai. O štai neseniai Vadoklių miestelyje mačiau dar gražesnį vaizdelį: ukrainiečiai stato paminklą už Lietuvos laisvę kritusiems 1918-ųjų savanoriams...
Tai kodėl darbdavys savų nemyli? Valdžios kortas stebėtinai atvirai praskleidžia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius: taigi džiaukitės, tie ukrainiečiai, tie baltarusiai pinigus „Sodrai“ uždirba, tačiau patys tų pinigėlių niekada nebematys, nes išvažiuos, o sumokėti mokesčiai liks.
Tai koks kvailys nepasinaudos, kai politikai tokias sąlygas sudaro. Tad valdžiai, nutaisius susirūpinusius veidus, belieka vaidinti, kad šalyje socialinė atskirtis nemažėja. Tačiau kažin, ar rodytų susirūpinimą, jeigu Briuselis netarkuotų?
