Kai kovo pradžioje Lietuvoje koronaviruso dar nebuvo, mano socialiniame tinkle buvo aktyviai dalijamasi ne tik koronaviruso naujienomis iš pasaulio, bet ir prašymais balsuoti vaikų fotokonkurse.
Turbūt reikėtų sakyti, kad labiau jis buvo skirtas vaikų tėveliams. Neįgalių vaikų tėveliams skirtas fotokonkursas - štai taip būtų tiksliausia. Taip, fotokonkursas. Jį vasario pabaigoje paskelbė Slovakijoje esanti reabilitacijos klinika. Negalią turinčių vaikų nuotraukos buvo skelbiamos klinikos puslapyje, už jas kviečiama balsuoti, o daugiausiai patiktukų surinkę vaikai laimėjo galimybę kelioms savaitėms apsilankyti reabilitacijos klinikoje. Tokia galimybė buvo padovanota penkiolikai vaikų, nes kaip tik šiemet minėta klinika švenčia 15-ą gimtadienį.
Ši klinika labai vertinama lietuvių šeimų, kuriose auginami negalią turintys vaikai. Daug šeimų iš Lietuvos dalyvavo šiame konkurse. Jie skelbė savo vaikų nuotraukas, pasakojo šeimos istorijas ir prašė kuo daugiau patiktukų. „Gyvenimas pamėtėjo didelį iššūkį - gimė ilgai laukta dukrytė, kuriai diagnozuota sunki negalia ir „puokštė“ įvairiausių diagnozių, kurios vis pasipildo naujomis“, - rašoma šeimos kvietime balsuoti. Konkurse dalyvavo ir kitų lietuvių dukrytė, kuriai diagnozuotas Angelmano sindromas. Dėl jo mažylė nevaikšto, nekalba, turi silpną suvokimą. „Cerebrinis paralyžius, Mast1 geno patologija - diagnozės, dėl kurių ketverių sūnus nevaikšto, nekalba“, - rašo dar viena mama. Dalis jų jau lankėsi šioje klinikoje ir džiaugėsi vaikų pasiektais rezultatais.
Dar nežinau, kas labiau liūdina šioje situacijoje. Ar tai, kad tokiu būdu vertinama reabilitacijos klinika nusprendžia daryti reklamą, nesugalvojusi jokio kito, bent kiek morališkesnio, būdo surengti konkursą. Ar tai, kad mūsų lietuvių šeimos, deja, priverstos dalyvauti tokiuose konkursuose, nes didelė dalis jų apie kokybišką ir nemokamą nuolatinę reabilitaciją sunkiai sergantiems vaikams gali tik pasvajoti.