Dalis žmonių, jei tik įgyja nors kiek valdžios, iškart įtiki, jog yra visagaliai. Ypač tai tinka Remigijaus Šimašiaus vadovaujamiems sostinės politikams bei valdininkams. Augant susirgimų COVID-19 mastams ir centrinei valdžiai gražiuoju raginant imtis kiek įmanoma didesnių apsaugos priemonių, Vilnius elgiasi priešingai. Ir tikina, kad tokie raginimai yra politizuoti, susiję su laikotarpiu tarp Seimo rinkimų pirmo ir antro turo. Tik neaišku, kaip tai gali būti susiję. Ir įdomu, kaip sostinės politikai bei valdininkai teisinsis, jei dėl visiško nereagavimo po savaitės susirgimų skaičius Vilniuje drastiškai šoktels. Kita vertus, jiems turbūt tėra svarbu jokių suvaržymų nesiimti iki rinkimų, o po jų - nors ir tvanas, svarbu iškovoti nors keletą papildomų mandatų.
Tiesa, keistai koronaviruso atžvilgiu Vilniaus valdžia elgiasi senokai. Taip, yra žmonių, kurie COVID-19 iš viso neigia, bet juk bet kokia atsarga gėdos nedaro. O štai R.Šimašius vasarą Lukiškių aikštę buvo pavertęs paplūdimiu. Tai - ne tik pasityčiojimas iš daugybės aukų, nužudytų šioje vietoje, atminimo, bet ir visiškas žmonių sveikatos saugumo ignoravimas. Ne tik dėl COVID-19. Vargu ar kas neužsikrėtė ir dar kuo nors, kai naktį netrukdomai ant ten stovėjusių šezlongų, ant kurių kiti gulėdavo dieną, nakvodavo benamiai.
Dar keistesnis yra lokalus Vilniaus politikų bei klerkų sprendimas - dėl šviesoforo sostinės Jeruzalės rajone, Ateities-Kalvarijų gatvių sankirtoje. Nuo neatmenamų laikų šis šviesoforas veikdavo įprastai - kai užsidega žalia šviesa iš Santariškių į centrą važiuojančiam transportui, ta pačia kryptimi žalia užsidegdavo ir pėstiesiems. Dabar - nebe. Šviesoforas virto pėsčiųjų šviesoforu, būtina paliesti jutiklį, jog galėtum pereiti gatvę. Bėda ta, kad jutiklis veikia tik priliestas plika ranka, nei su pirštinėmis, nei per rankovę jo neįveiksi. Ir ši naujovė atsirado būtent įsiplieskus pandemijai. Sutapimas ar idiotiškumas - neaišku.