Kairė ranka nežino, ką daro dešinė, arba kai vienas šneka, kitas užsikemša ausis. Tik taip galima vertinti valdžios institucijų veiksmus karantino laikotarpiu.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Vyriausybė vieną po kito kepa teisės aktus, kuriais griežtinama esama tvarka. Asmenys įpareigoti parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį ir t.t. Tarp įvairių draudimų jau nebeįmanoma susigaudyti. Tačiau ar visi jų laikosi?
Savaitgalį Vilniuje teko eiti per Jomanto parką (kad niekas neprikibtų - su svarbia priežastimi). Vaizdas - neįtikėtinas. Tiek žmonių parke dar niekada nebuvo tekę matyti. Taip, keli žmonės buvo su kaukėmis, tačiau dauguma - be jų. Šalia parko esančiame Baltupių progimnazijos stadione dvi kompanijos žaidė krepšinį, keli mažyliai kapstėsi smėlio dėžėje, o pačiame parke dvi susibūrusios jaunuolių kompanijos rūkė ir iš kažko kvatojo.
Visi gali įžūliai nesilaikyti draudimų, nes visame Vilniuje dabar „gyvo“ policininko nepamatysi, geriausiu atveju, pravažiuoja kokia policijos mašina. Tai kam vienos institucijos (Vyriausybė bei Sveikatos apsaugos ministerija) prigalvojo draudimų, jei kita (Vidaus reikalų ministerija) nesirūpina, kad jų būtų paisoma? Vidaus reikalų ministrė prieš gerą savaitę paskelbė, kad į gatves išsiuntė 800 policininkų. Tačiau kur jie, jei niekas jų nemato?
Aišku, vien valdžios kaltinti negalima. Jei žmonės yra nesąmoningi ir rizikuoja savo bei kitų sveikata ar net gyvybe, sąmoningumo su bizūnu neįkrėsi. Tačiau vis tiek tokių būtų mažiau, jei būtų rizika sulaukti bausmės. Tiesa, valdžiai dar galima pareikšti priekaištą ir dėl prasto visuomenės informavimo. Negalima žinoti kiekvieno naujo teisės akto, kai jų kone kasdien sugalvojama po kelis. O visuomenė apie juos beveik neinformuojama - nesirūpinama naujų teisės aktų paskelbti per spaudą ar televiziją.