1 nuotr.Aštuntasis Dievo įsakymas liepia nekalbėti netiesos. Net netikintys padorūs tėvai savo vaikus nuo mažens moko, kad meluoti negražu. Tačiau jei suaugę vaikai tampa valdininkais, susiduria su pavojumi, kad jiems bus liepiama meluoti.
Štai Finansų ministerijoje darbuotojams išplatinta atmintinė, kaip bendrauti su žurnalistais. Visų pirma patariama kaip įmanoma trukdyti jiems dirbti: „Būtų idealu, jeigu bet kokį žurnalistų paklausimą perduotumėte Komunikacijos skyriaus specialistams.“ Tačiau tai dar ne blogiausia, nes ketvirtasis Finansų ministerijos „įsakymas“ byloja: „Visada galite sakyti, kad šiuo metu esate užsiėmęs arba esate susitikime/posėdyje/pasitarime/komandiruotėje ir pan.“
Visai nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad panašios atmintinės yra pasiekusios ir kitų ministerijų klerkus, nes dažniausia jie ir būna „susitikime/posėdyje/pasitarime/komandiruotėje“. O komunikacijos skyriaus specialistai, atrodo, pasamdyti tik tam (ir dar ne po vieną, o po kelis iškart), kad blokuotų informaciją. Dažniausia atsakymas tempiamas iki paskutinės minutės, o po to atsiunčiamas koks nors teisės akto, kurį ir taip kiekvienas žurnalistas gali susirasti, pacitavimas.
Kyla natūralus klausimas, ar verti tada tokių algų, kokias gauna, tiek komunikacijos specialistai, tiek tie, kurie liepia žurnalistams meluoti, tiek tie, kurie paklūsta šiam reikalavimui. Juk tai kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus: jei nebūtų melo, nereikėtų ir komunikacijos specialistų. O kad visi klerkai visada yra itin užsiėmę - niekada nepatikėsiu. Net kai kurie ministrai dažniausiai randa laiko atsakyti į telefono skambutį. Todėl žemai lenkiu galvą prieš socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo, ūkio, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrus. Pasirodo, jie turi daugiau laiko, nei eiliniai klerkai, ir, jei darbotvarkės nėra baisiai apkrautos, visada su mokesčių mokėtojais per žurnalistus pasidalina informacija.
