Sakyti, kad Lietuva - kontrastų šalis, jau net nesiverčia liežuvis. Tačiau kaskart vis nustebina aikštėn iškylančios absurdiškos situacijos mūsų šalyje, kurių sveiku protu suvokti ne visada pavyksta. Geras pavyzdys šiomis dienomis - statutinių pareigūnų darbo realijos.
Po to, kai iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pabėgti bandė iki gyvos galvos nuteistas nusikaltėlis, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius paskelbė, kad pabėgti jam neleidusius pareigūnus ketina apdovanoti premijomis. Kažkodėl premijomis, o ne papeikimais - už tai, kad nuteistasis iš viso spėjo bent kelias minutes pakvėpuoti oru laisvėje.
Nekalbama apie tai, kodėl vyro kameroje buvo pavojingas draudžiamas daiktas. Kodėl jauna pareigūnė iš viso atsidūrė pavojingoje situacijoje. Iki gyvos galvos nuteistas 1985 m. gimęs žudikas kali nuo 2003 m., o jį prižiūri vos kojas apšilusi 1999 m. gimusi pareigūnė? Ko gero, nemenkos premijos reikės.
Tuo pačiu metu kiti pareigūnai vietoj premijos jau sapnuoja teistumą. Ką tik didvyriais vadinti Alytuje gaisrą gesinę ugniagesiai dabar jau po didinamuoju stiklu. Dėl padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilusio gaisro įtarimai pareikšti Sauliui Mockevičiui ir Algirdui Bautroniui. Pastarasis, užgesinus gaisrą, sulaukė daugybės padėkos žodžių už darbą, kolegos jį ant rankų kėlė į orą. Kol gaisrininkai džiaugsis premijomis, vadovai nušalinti nuo pareigų. Jiems teks iš naujo įrodinėti, kad moka dirbti.
Gerai bent tai, kad mūsų įkalinimo įstaigose dirba tokie pareigūnai kaip ta jauna mergina, prižiūrėjusi iki gyvos galvos už dvigubą žmogžudystę nuteistą nusikaltėlį. Atsiranda viltis kiekvienam nuteistajam išeiti į laisvę. O gal kurį nors ne kelioms akimirkoms, bet ilgesniam laikui, į laisvę palydės kas iš pareigūnų.