Lenktynininkas Benediktas Vanagas nuolat kartodavo: „Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras." Ir iš tikrųjų, vos tik sportininkai kerta sunkiausių pasaulyje lenktynių finišo liniją, iškart pradeda dėliotis planus kitų metų iššūkiui. Natūralu, jog visada tikiesi, kad naujame starte pasirodysi geriau, turėsi didesnį biudžetą, naujesnį automobilį ir profesionalesnę komandą. Mūsų sportininkams tenka kaip reikiant paplušėti, jog pastarieji elementai atitiktų aukštus Dakaro reikalavimus. O apie gamyklinių komandų užnugarį gali pasvajoti ne visi.
Vaidotas Žala visus praėjusius metus taip pat atidavė pasiruošimui šioms varžyboms. Tačiau „finišavo" jis dar net gerai „neparagavęs" Dakaro dulkių skonio. Per akimirką viską nubraukė pavedusi technika. Tačiau, kaip jaustis pačiam, kai prieš akis turėjai tik vieną tikslą, viską dėl to atidavei, bet tau neleido nieko padaryti? Psichologiškai sunku ir jokia paguoda nepadės, nors sirgaliai ir rašė „viskas bus gerai, kitąmet atsigriebsi".
Žvelgiant į pastaruosius metus, net nereikėjo laukti 2021 m. sausio. Pandemijos metu kiekvienas žmogus kasdien kovoja savo Dakarą. Kas akimirką gyvenimo trasa taip keičiasi, jog negali prognozuoti, ar dabar prieš akis išdygs akmenys, ar klastinga kopa. Virusas ir karantinas iš žmonių (net nekalbant apie sveikatą) atėmė darbus, pajamas, planus. Turėjai verslą ir paskolą? Verslo nebėra, paskola liko. Organizavai koncertą, pardavinėjai bilietus? Muzika taip ir nesuskambo, liko tik plakatai.
Gyvenimo tyla ir iki dugno paspaustas stabdis, labai veikia žmonių psichiką. Iš tavęs ne tik viską atėmė, bet dar ir uždarė tarp keturių sienų. Išbandymas pavadinimu „Išgyvenk, kaip nori". Žinoma, viskas daroma tik dėl žmonių gerovės. Nors, pažiūrėjus į statistiką, tai skamba net labai neįtikinamai. Tiesiog šio pandeminio Dakaro starte mūsų valdžia per greitai sėdo prie vairo ir nulėkė į finišą, net nesusidėliojusi strategijos, nepažiūrėjusi į kelio knygą. Tad pergalė (situacijos suvaldymas) truko neilgai ir teko startuoti vėl nuo prologo.