Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika praėjusią savaitę per vieną interviu visuomenę informavo, esą į Žuvintą kartais atplaukia viceministrai, dideli ponai, svečiai, visi žuvauja, o vietiniai mato ir piktinasi. Už šios žinios „užsikabino“ parlamentaras Algirdas Sysas ir per Vyriausybės valandą K.Mažeikos tiesiai šviesiai paprašė įvardinti tuos viceministrus ir kitus ponus, kurie žuvauja, nors Žuvinte žvejoti draudžiama.
„Gerbiamas ministre, ar jūs esate bendrininkas? Slepiate nusikaltėlius?“ - prie sienos ministrą rėmė Seimo narys.
Tačiau K.Mažeika, nors pripažino, kad Žuvinte iš tikrųjų su tam tikromis išimtimis galima tik poledinė žūklė, šiltuoju metų laiku meškeriojančių Žuvinte neišdavė. Matyt, prisiskaitė apie Marytę Melnikaitę. Tik pritarė, kad ten žvejoja nomenklatūra. Štai jums ir „skaidriosios Vyriausybės“ atstovo požiūris (ypač skaidria kadencijos pradžioje pasivadino visa valdančioji koalicija, užtikrinusi, kad tokia pat bus ir „profesionalų Vyriausybė“). Juk jei draudžiamoje vietoje žuvis gaudytų ne viceministrai, o batsiuvys ar krovikas, tikrai be milžiniškos baudos neišsisuktų. Tačiau ministras nusprendė patylėti, net neatsikirsdamas į A.Syso pastebėjimą, kad tokiu būdu slepia nusikaltėlius.
Tylą politikai labai dažnai mieliau pasirenka, nei prasižengėlių demaskavimą. Štai kai įtarimai buvo pareikšti dabar jau buvusiam Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui Valdui Sutkui, staiga keli politikai užsiminė žinoję apie jo neleistiną spaudimą kai kuriems asmenims (tiesa, dėl viso pikto tik duodami suprasti, apie ką kalba, bet konkretaus asmens neįvardindami). Jei jie sako tiesą ir V.Sutkus iš tiesų neleistinai spaudė, reiškia, pastarasis pažeidinėjo įstatymus. O tai reiškia, kad ir jie, kaip K.Mažeika, dangstė įstatymo pažeidėjus. Tiesa, jei iš tikrųjų taip buvo, nes politikai dažniausiai išdrąsėja tik prieš žmones, ant kurių teisėsauga yra užmetusi savo tinklus.