Politologai ošia, kad Gitanas Nausėda nėra lyderis. Tarkime, tai tiesa.
Kitas klausimas - o kas dabar lyderis? Plačiąja prasme lyderis yra koronavirusas. O siauresne prasme Lietuvoje ryškaus, absoliutaus lyderio iš viso nėra. Lyderystė lengvai apskaičiuojama eterio minutėmis. Kiek Aurelijus Veryga, Saulius Skvernelis ar koks kitas koronaviruso kilstelėtas asmuo prakalba ir pratrepsi prieš TV kameras. Taip dienos žvaigžde, lydere tampa tai viena, tai kita epidemiologė. O labiausiai - premjeras, sveikatos apsaugos ministras ir premjero patarėjas Giedrius Surplys.
Išsigandusių žmonių sąmonėje lyderis, viena vertus, yra ramintojas. Kita vertus - griaudėjantis, žaibuojantis herojus. Rodantis ir vedantis minią vieninteliu teisinguoju keliu. Tad A.Veryga ramina mus kaip ištiktus bipolinio sindromo. O S.Skvernelis atgriaudėja pažadus. Rodo mažutėliams kelią. Abu sudėjus į vieną, gautume visai neblogą vietinį lyderį. Nors geras aktorius, suvaidinantis Herkų Mantą, lyderį suvaidintų dar įtikinamiau. Jei reikėtų, prikeltų net hunų vadą Atilą.
Tad ko trūksta G.Nausėdai? Jis lyrinių rolių aktorius. Jei šalia A.Verygos ir S.Skvernelio pastatytume Dalią Grybauskaitę ar Aušrą Maldeikienę, pastarosios dvi damos A.Verygą ir S.Skvernelį užgožtų. Karantinas gal net būtų praskaidrintas viešomis stumdynėmis. G.Nausėdai tokio gaivališko temperamento trūksta. Bet jo visada trūko! Ir balsavusieji už jį to nepasigedo. Nė kiek. Tad kodėl dabar šalies prezidentas turėtų maivytis. Vaizduotis ne tuo, kas esąs. Kai patrankos gaudžia, mūzos prityla. Jei piliečiai rinko į prezidentūrą taikos ir sugyvenimo mūzą, tai kodėl dabar ji verčiama šaudyti iš patrankos? Mūza, pasibaidžiusi patrankų ir prietrankų, nuplasnojo į Nidą. Ir iš ten draugiškai virpina sparneliais.