Trečiadienį visi galėsime vieni kitiems pasakyti: sveiki sulaukę atkurtos Lietuvos 30-mečio, nepriklausomos, saugios ir turtingos valstybės piliečiai!
Sakau tai tikrai be ironijos, nors minint valstybės jubiliejus dažnai ieškoma problemų. Aš irgi paieškojau ir... radau tik vieną didelę problemą. Jeigu jos neliktų, bendras paveikslas gal susidėliotų taip, kad pagaliau visi liktume patenkinti.
Taigi, ko mūsų valstybei trūksta? Pinigų? Daug kam jų trūksta, bet dabar pinigų Lietuvoje yra daugiau nei bet kada anksčiau. BVP vis kyla, o žiūrint į iščiustytas miestelių aikštes kartais atrodo, kad jau nežinome, kur tuos pinigus dėti. Proto? Jokiu būdu, juk turime būrį pasaulinio lygio mokslininkų, giriamės finansinių technologijų proveržiu. Saugumo? Mes juk priklausome galingiausiam pasaulyje kariniam blokui, mūsų sienų niekas nepuola, nepaisant to, kad šalia yra grėsminga kaimynė. Net ir gatvėse dabar daug saugiau nei prieš ketvirtį amžiaus.
Suvereniteto? Dalį jo praradome, įstoję į kitą bloką, bet juk niekas mums neaiškina, ką rinkti į Seimą ir kokį biudžetą turėti. Teisingumo? Bent jau teoriškai visi esame lygūs prieš įstatymą, turime galimybę ginti savo teises. Geros valdžios? Tai yra nepasiekiama svajonė, demokratinėje valstybėje valdžia niekada neatrodys labai gera, visada bus ieškoma ir randama trūkumų. Su tais trūkumais nesunkiai išgyvenama, išgyvensime ir mes.
Mums beveik nieko netrūksta, tačiau bendras vaizdas daugeliui piliečių vis tiek nėra patrauklus. Gal todėl, kad dėl vieno pamatinio akmens trūkumo gali pašlyti visas namas. O tas trūkumas atrodo toks nereikšmingas, kai kas sako, jog jis - ne šio pasaulio dimensija. Vadinkime tai etika, morale arba tiesiog sąžine. Šis nepastebimas reiškinys gali lyg klijai supildyti visuomenę. Jo trūkumas gali lemti, kad sueižės tvirčiausia sistema.
Atrodo, reikia tiek nedaug. Tiesiog žiūrėti į kitą žmogų kaip į sau lygų, nelaikyti jo tik statistiniu vienetu, pigiu įrankiu. Tada ir didėjantį BVP pajustų visi, o ne saujelė, ir teisingumas būtų vienodai pasiekiamas visiems. Sakysite, tai pernelyg tolimas idealas, nes niekšų visada atsiras. Tiesa, bet tiesa ir tai, kad mūsų visų gyvenimo kokybė priklauso nuo sąžiningų žmonių ir niekšų kiekybinio santykio.