4 nuotr.Be abejonės, koronavirusas ir karantinas daugiau ar mažiau palietė visus. Vieni garsiai kalbėjo, kaip reikės išgelbėti verslus, kiti - atleidinėjo darbuotojus, treti - karpė atlyginimus. Nelabai gali stebėtis, juk niekas iki šiol su tokiu varžovu nebuvo susidūręs. Tačiau, nors ir tvirtinama, kad gyvenimas niekada nebus toks, koks buvo, atrodo, pamažu vis dėlto bandoma įeiti į normalias vežes.
Štai, visai neseniai sugrįžti pakvietė ir duris atlapojo sporto klubai. Laukiančiųjų šio įvykio buvo nemaža eilė. Net nereikia kalbėti apie profesionalius sportininkus, yra daugybė norinčiųjų „pasitobulinti“ (ypač vasarai) kūno formas, tiesiog palaikančių režimą ar sportuojančių „dėl mados“.
Taigi, uždegus žalią šviesą, visi su savo tikslais ir sugužėjo į sporto klubus. Be dezinfekavimo skysčio flakonėlių, klubuose netrūksta ir kitų „naujovių“, pavyzdžiui, geltonai raudonų „Stop“ juostų. Pastarosios „užtikrina“ reikiamą atstumą tarp klientų. Trumpiau tariant, beveik kas antras treniruoklis apjuostas šiuo „spalvinguoju papuošalu“. Žinoma, nėra ko piktintis, juk viskas tik dėl saugumo ir sveikatos. Nors tuomet pradedi galvoti (ir skaičiuoti). Atėjau į sporto klubą pasidaryti konkrečią treniruotę su konkrečiais treniruokliais. Tačiau realiai (dėl juostų ir klientų skaičiaus) gauni tik kokį trečdalį (geriausiu atveju) paslaugų. Moki, aišku, visą kainą.
Matematika paprasta. Taip, pastarasis laikotarpis gali „apkarpyti“ sporto klubų klientūrą. Tačiau verslas iš Vyriausybės gaus kompensacijas, o klientas išleis pinigus ir gal pasportuos „viena koja“. Turbūt nugalėtojai ir pralaimėtojai aiškūs. Tiesa, kai sportininkai vienas su kitu klube 10 kartų prasilenkia, nėra taip pavojinga, kaip šalia pluša ant treniruoklio. O tų, kurie į rankas paima dezinfekcinį skystį, išvis vienetai. Jis ten daugiau dėl vaizdo.
