Atrodytų, pabėgėliai turėtų būti vertinami panašiai ir pagalba suteikiama visiems iš eilės. Atrodytų, bet pasigilinus pamatai, kad yra kitaip. Tarkim, prieš kelerius metus labai „tinkami" buvo pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ar Afrikos. Lietuva kartu su visa Europa laukė jų išskėstomis rankomis. Mūsų šalies valdžia, nepaisydama visuomenės nuomonės, net kvotas pasididino. Tačiau šiems pabėgėliams, tarp kurių buvo daug jaunų, sveikų vyrų, Lietuvos klimatas, tiksliau, mokamos pašalpos, pasirodė nepriimtinos ir jie savo kaimynyste nusprendė džiuginti Vakarų Europą.
O štai baltarusiams tiek mūsų šalies klimatas, tiek išmokos atrodo labai patraukliai, tad jie, Baltarusijoje prasidėjus neramumams, irgi tapo „tinkamais" pabėgėliais. Tiesa, nelabai suprantu, kodėl patriotais save vadinantys asmenys su A.Lukašenkos režimu kovoja Lietuvoje, bet URM jau pažadėjo, kad jiems supaprastins vizų režimą, padės įstoti į aukštąsias mokyklas ar susirasti darbą, o nukentėjusių gydymui skubiai rado 100 tūkst. eurų. Pagalbą baltarusiams deklaruoja ir įvairūs, paskubomis įkurti fondai, uabai bei kitokios „labdaringos" įstaigos.
Spėju, netrukus jų atsiras dar daugiau, nes po ilgokos pertraukos vėl kariaujama Kaukaze. Jeigu konfliktas užsitęs, tikėtina, kad mūsų „geranoriška" URM išties pagalbos ranką. Gal net iškart abiem kariaujančioms pusėms.
O štai daugiau negu milijonas Lietuvą ne iš gero gyvenimo palikusių jos piliečių yra „netinkami" pabėgėliai. Nei kas jų grįžimu rūpinasi, nei fondus steigia. Visam likusiam pasauliui skubanti padėti šalies valdžia paprastai apsiriboja kalbomis ar abstrakčiomis frazėmis, kad jai rūpi visi Lietuvos gyventojai. Tik tikinčių tomis kalbomis, kaip ir etninių Lietuvos gyventojų, vis labiau mažėja...