Brokas brokas brokas. Brokas tapo mūsų kasdienybe. Jei tiesiamas kelias, kiekvienas žino, kad po penkerių metų jis ims aižėti, reikės remonto, o ten, kur lopas, po metų vėl reikės lopo. Net ir tie, kurie tikrino, kažkaip įsigudrino klaidų nepastebėti. Dėl to taip ir atsitiko, kad Lietuvoje tikrinti milijonus atsiėjusių kelių broką teko kviestis užsieniečius. Pernai, patikrinę 10 kelių, švedų ekspertai nustatė, kad 9 iš 10-ies kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.
Valstybinės broko tradicijos įpratino taip dirbti statybininkus, žemdirbius, socialinius darbuotojus, netgi politikus. Už klaidas, kurias pagamino per kadenciją, niekas atsakyti nereikalauja. Ką ir pareikalausi? Mūsų valstybėje nuo seno už milijonų grobstymą niekas neatsako.
Šiais laikais, jei turguje tau pasakys, kad daržovės užaugintos sveikai, nereiškia, kad jos nebuvo tręštos pertręštos. Lieka pasitikėti žodžiu ir savo akimis. Jei statyti namą ar remontuoti butą priėmei dirbti statybininkus net su rekomendacijomis, nėra garantijos, kad namas bus pastatytas ne pagal visuotines tradicijas. Kiekvienas žino, šiais laikais statant namą pats šeimininkas turi išmanyti apie statybas ir nuolat pats tikrinti. Pasamdyti užsieniečių - tie statybininkai kažin ar taip dirbtų. Lėktų po kelių dienų, negavę atlygio. O mes mokame, mokame, nes žinome, kad vienus brokdarius keis kiti. Gelbėdamiesi nuo brokdarių klientai samdo ne tuos, kurie paslaugas siūlo už mažiausią kainą, o tuos, kurie prašo daugiausia. Valstybė tuo tarpu samdo atvirkščiai - tuos, kurie pasiūlo mažiausią kainą. Kaip rodo praktika, tai nėra įrodymas, kad vykdant darbus pinigų neprireiks daugiau.