5 nuotr.Praėjusį savaitgalį žmonija minėjo iškilią sukaktį - 50-ąsias išsilaipinimo Mėnulyje metines. Pripėdavęs palydovo paviršiuje, astronautas Nilas Armstrongas ištarė legendinę frazę: „Žmogui - tai mažas žingsnis, tačiau žmonijai - milžiniškas šuolis“. Po pusės šimtmečio kyla įtarimas, kad N.Armstrongas buvo nusiteikęs pernelyg optimistiškai. Jei žmonija ir šuoliuoja, tai į netinkamą pusę.
Banalu kalbėti apie tai, kad niekur neišnyko karai, ligos ir badas. Banalu, bet teisinga. Jei mūsų rūšis prieš 50 metų sugebėjo nuskristi į Mėnulį, kodėl jos atstovai iki šiol žudo vienas kitą dėl menkniekių? Homo sapiens vienu metu yra ir kosmoso užkariautojai, ir beždžionės, kurių požiūris į pasaulį nedaug tepasikeitė, nulipus nuo medžių. Kaip sakė vienas rašytojas: žmogaus - tik priemonės, o tikslai - beždžionės. Kodėl mūsų rūšis sugeba sukurti kosmines raketas, bet nesugeba sukurti socialinės sistemos, kuri bent sustabdytų nelygybės augimą? Tūkstančius metų valdovai, šventikai ir revoliucionieriai deklaruoja, kad teisingumas triumfuos, stiprusis neskriaus silpnojo. Ir tūkstančius metų šie žodžiai lieka deklaracijomis.
Galima teigti, kad žmonija per 50 metų visgi įvykdė didžiulį technologijų šuolį. O taip, bet tas šuolis kaip tik ir rodo, kad einame bloga kryptimi. Gal žmonija, Mėnulio užkariautoja, įveikė vėžį? Gal ji išsprendė vandens ir maisto trūkumo problemas? Ne. Už technologijų šuolį sumokėjome daug - apnuodijome savo planetą, bet rezultatai apgailėtini. Labiau rūpėjo ne kovoti su vėžiu, o kurti vis išmanesnius telefonus ir kitus žaisliukus. Tai ir yra žmonijos šuolis - už žmones protingesni telefonai?
Prieš 50 metų problemų buvo ne mažiau, bet tada žmonės resursus naudojo skrydžiui į Mėnulį, o tai, kaip besuksi, buvo didinga. Dabar resursai švaistomi žaisliukams. Tai kur mes šuoliuojame, į priekį ar atgal?
