Neseniai skelbta apie vieną po kito atliktus teisėsaugos tyrimus, pasibaigusius fiasko.
5 nuotr.
Bet ar tai stebina? Per laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo turbūt ant vienos rankos pirštų galima būtų suskaičiuoti atvejus, kad skambiai pradėtos bylos būtų pasiekusios teismą, jei jose figūruodavo nors kiek įtakingesnių veikėjų pavardės. Dažniausiai įtariamieji atsipirkdavo išgąsčiu, nes kartais bylos pasiekdavo teismą, tačiau ten Temidės tarnai kaip girnomis sumaldavo valstybės kaltintojų argumentus. Bet daug dažniau būdavo, kai, atrodytų, net jokio teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui akivaizdžiai nusikalstami veiksmai dar iki teismo būdavo pripažįstami nekaltučiais.
Pavyzdžiui, prokurorai nerado nusikaltimo sudėties dėl milijonų litų, išleistų brokuotoms sostinės Gedimino prospekto plytelėms (net kai buvusių kokybiškų plytelių rasta įtakingų veikėjų valdomose teritorijose), netgi dėl 100 mln. litų, išleistų nacionaliniam stadionui, kurio tik griaučius už tokią sumą tepastatėme.
„Vakaro žinios“ griežtai laikosi Konstitucijoje numatytos nekaltumo prezumpcijos, todėl be jokių įrodymų nieko nekaltina. Tik kelia hipotetinius klausimus. Gal prokuratūra nuolat patiria fiasko stambaus kalibro bylose todėl, kad daug prokurorų dėl geresnių algų perėjo į kitą pusę - į advokatus („MG Baltic“ pavyzdys)? Gal teisėjai gauna per mažas algas, todėl ne vien sąžinės vedami priima skandalingus sprendimus? Ši versija ypač atrodė pagrįsta prasidėjus vadinamajai teisėjų korupcijos bylai, tačiau net ir ji kažkaip baigia išsikvėpti. Veikiausiai paaiškės, kad ir tie žmonės nieko blogo nepadarė, o rimti kaltinimai subliūkš. Paaiškės, kad ikiteismininkai apsiriko ir jokių kyšių nebuvo. Arba, jei buvo, tame nėra jokios nusikalstamos veikos, mat gyventi juk ir teisėjams reikia.
