Policijos departamentas užsimojo komisariatų vadovus išmokyti kalbėti angliškai. Mokymai vyktų ne kokioje nors Lietuvos aukštojoje mokykloje, o Didžiojoje Britanijoje. Už 10 tūkst. eurų angliškai vos per 10 dienų pramoktų 6 policininkai.
Na, gerai, tebūnie Didžiojoje Britanijoje (nors iš tiesų tai keista - negi Lietuvoje nėra anglų kalbos dėstytojų ar mokytojų). Na, gerai, tebūnie už 10 tūkst. eurų, jei pinigai drasko departamento kišenes. Tačiau kaip tada teritorinių policijos įstaigų vadovais tampa žmonės, nemokantys angliškai, lieka paslaptimi. Juk dabar net iš pardavėjų, kirpėjų reikalaujama užsienio kalbų žinių.
Dar nebūtų keista, jei eilinis policininkas nemokėtų angliškai. Tačiau komisaras? Juk, pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitete yra Viešojo saugumo akademija, rengianti, kaip ji pati skelbia, policijos įstaigoms kvalifikuotus vidurinės ir aukštesniosios grandies specialistus, kurie suvoktų bendrą Europos Sąjungos, nacionalinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos, viešosios tvarkos ir saugumo, nusikalstamumo užkardymo, prevencinės veiklos, eismo saugumo ir kitų policijai priklausančių veiklos sričių sistemą.
Jei valstybės finansuojama akademija žino, kad ateityje jų buvusiems studentams anglų kalba bus privaloma, tai kaip nemokantiems angliškai išduoda aukštojo mokslo diplomus? O jei nereikalinga, tai kodėl tada išleisime 10 tūkst. eurų policininkų mokslams Didžiojoje Britanijoje?
Klausimų daugiau nei atsakymų. Peršasi vienintelė išvada - komisarai aukštąjį mokslą baigė dar sovietmečiu, kai anglų kalba neturėjo tokios milžiniškos reikšmės pasaulyje kaip dabar. Tačiau policijos generalinio komisaro Lino Pernavo pavyzdys rodo, kad kiekvienas norintis tobulintis žmogus tai gali daryti savo iniciatyva: skelbiama, kad L.Pernavas pastaruoju metu kasdien anglų kalbos mokymuisi skirdavo po šešias valandas.