4 nuotr.Kiekvieno gyvenime ateina diena, kai tenka rinktis. Pasibaigus vienam etapui, turi žvelgti į ateitį ir ieškoti naujų kelių, kurie padės pasiekti užsibrėžtus tikslus, o galbūt - tiesiog išgyventi. Viena iš tokių finišo (ir naujo starto) linijų yra mokyklos baigimas. Tuomet tarsi atsisveikini su vaikyste ir žengi į suaugusiųjų pasaulį. O stovėdamas prie „slenksčio“ prisimeni turbūt visiems vaikystėje užduodamą klausimą „Kuo norėtum būti užaugęs?“ Kažkas galvojo apie baltą gydytojo chalatą, kažkas įsivaizdavo save su teisėjo mantija, o kai kas mintyse jau šoko baletą „Gulbių ežere“. Pavyzdžiui, aš dar būdama mokyklos suole svajojau apie žurnalistės darbą, tiesiog myliu spausdintą žodį.
Sakoma, jog svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi, tačiau ne paslaptis, jog svajonės dažnai prasilenkia su realybe. Taigi jaunimui, besiklausančiam paskutiniojo skambučio, neretai tenka priimti vieną pirmųjų rimtesnių gyvenimo sprendimų - mėgstamas ar gerai apmokamas darbas (žinoma, būna ir laimingųjų, kurie gauna „du viename“)? Pasirinkusiųjų svajonių darbą su nesvajonių atlyginimu entuziazmas ir tikėjimas geresniu rytojumi dažnai baigiasi, kai suvoki, kad duoną valgyti iš kažko reikia ir šiandien. Likę prie antro varianto, pusę gyvenimo „ataria ne savo vagoje“, užsidirba, o „į senatvę“ grįžta prie širdžiai mielos veiklos.
Nors galbūt šiais laikais viskas vyksta kiek paprasčiau, pasirinkti ne taip sudėtinga. Ryškiausiai šviečia ir sektinu pavyzdžiu save vadina „žvaigždžių, elito“ pasaulis. Taigi ir jaunimas nori būti toks pat žinomas, matomas ir sėkmingas. Visi svajoja būti „influenceriais“ (nuomonės formuotojais). Be abejonės, pastarieji pasakytų, jog tai yra beprotiškai sunkus darbas, tačiau vargu, ar abiturientas savo galvoje jį irgi taip piešia. Dažnam tai asocijuojasi tik su patogiu gyvenimu, nemokamais daiktais ir paslaugomis bei lengvais pinigais. Taigi taip prie pasirinkimų „slenksčio“ atsiranda trečias, svajonių variantas - darbas, kur nereikia dirbti, ir alga, kurios nepavyksta net suskaičiuoti.
