Nepaisant valdžios pažadų padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, sostinėje beveik nebeliko prekeivių suvenyrais. Vieni, kaip ir prognozavo, buvo priversti skelbti bankrotą, kiti - tiesiog sėdi namuose. Nes kam šalti gatvėje, jeigu įvedant vis naujus ribojimus ir toliau laikant sienas uždarytas turistų Lietuvoje nė su žiburiu nerasi.
Ir liūdniausia, kad problemos tame nemato ne tik besitraukiantys valdantieji, dosniai seikėjantys pinigus baltarusiams, bet ir patys Lietuvos gyventojai. Vyrauja nuomonė, kad bankrutavę vienas, trys, dešimt... suvenyrų pardavėjų nėra problema.
Toks požiūris leidžia teigti, kad kalbantieji nė neįsivaizduoja, kaip iš tikro veikia ekonomika. O juk šiais laikais joje viskas glaudžiai susiję, ir suvenyrų pardavėjai yra tik viena iš turizmo sektoriaus grandinės grandžių. Be jų dar yra tie, kurie gamina žaliavą suvenyrams, tie, kurie kuria pačius suvenyrus ir tie, kurie juos pristato į prekybos vietas. Kiek mažiau, bet su šiuo sektoriumi susiję ir pakuočių bei maišelių gamintojai ar net apskaitas vykdantys buhalteriai.
Išėmus, kad ir vieną grandį, stringa visa sistema - nebereikia nei žaliavų, nei kūrėjų, nes jų dirbinių niekas neperka. Tuomet nebereikia ir pakuočių gamintojų bei vežėjų. Kadangi vežėjai nebeturi, ką vežti, jie nebeperka degalų, nebedraudžia savo transporto priemonių ir t.t. Sistema stringa ar net visai sustoja.
Kaip kadaise buvo pastebėta viename vaikiškame eilėraštyje - „darbe nėra mažų dalykų, visi vienodai dideli".
Deja, sprendimus galintys priimti politikai to nesupranta arba nenori suprasti. Tik jie neįvertina vieno, ypač svarbaus, aspekto. Pinigus į biudžetą suneša būtent verslas. Jeigu verslo neliks, pinigai biudžete irgi baigsis. O matant, kokiais tempais mažėja juos ten nešančių bei gausėja jų prašančių, galima prognozuoti, kad tai nutiks labai gretai...