Seime jau nuo 2007 metų brandinamas noras visiems nuo valstybės atkūrimo pradžios buvusiems, bet vėliau neišrinktiems seimūnams skirti rentas. Iki gyvenimo pabaigos. Seimūnai vis rentų užsinorėdavo, bet išsigąsdavo. Kad visuomenė nepritars.
6 nuotr.
Šįkart tokį projektą tyliai bandė prastumti Seimo vicepirmininkas liberalas, o dabar savo liberalizmą jau suspendavęs, Jonas Liesys. Neišrinktas kitai Seimo kadencijai. Spenduok nespendavęs tą lietuvišką „liberalizmą", jis vis vien kažkaip ne taip išlenda. Ne taip, kaip moko klasikai. Štai ir išvydome. Tikrąjį liberalizmą ne tik brendžio dėžutėje, bet lygiai tokį patį kėslą gauti neuždirbtus pinigus. Tapti visuomenės išlaikytiniu.
Negi Seimo nariai nežino, kad visuomenė su jais sudaro terminuotą sutartį tik 4 metams. Jei tarnystė neįtinka, po 4 metų sutartį nutraukia. Tad kaip liberalizmo adeptai įsivaizduoja laisvąją rinką? Matyt, taip. Privataus verslo savininkas atleidžia iš darbo brokdarį santechniką. Tačiau įsipareigoja mokėti brokdariui algą iki gyvenimo pabaigos. Vilkdamas per sunkią finansinę naštą, pats bankrutuoja. Tada bankrutavusį ima vaikytis antstoliai. Nes santechnikas vis vien reikalauja jam mokėti rentą.
Lygiai taip pat atsitiktų ir mokesčių mokėtojų suneštam valstybės biudžetui. Jei peraugusiems, bet neišrinktiems, todėl iškart suvaikėjusiems Seimo nariams imtume mokėti alimentus. O jie kas mėnesį nekantriai trepsėtų kojytėmis, o paskui džiugiai plotų rankytėmis, kad alimentus jau gavo. O kur orumas? Tas asmeninis? Negi prirenkame į Seimą tiek bejėgių klipatų, kad išėję iš parlamento jau nesugeba gyventi savarankiškai. Negi bejėgiams klipatoms patikėjome valdyti valstybę, kurioje mažiausiai pritampa patys politiniai klipatos. Lyg paleisti iš Pravieniškių. Kuo ilgesnis Seimo kadencijų „srokas", tuo sunkiau Lietuvoje pritampa.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
