Keista, tačiau šį sausį seimūnai kelis kartus rinkosi į darbą, mat iš pradžių buvo pratęsta rudens sesija, o paskui sušaukta ir neeilinė sesija. Paprastai tokiu atveju svarstomi neatidėliotini klausimai, tačiau šįkart pasielgta priešingai.
Į darbotvarkę buvo įtraukti tokie klausimai, kurie tikrai galėjo palaukti dar mėnesį ar net metus. Pavyzdžiui, įtrauktas siūlymas numatyti, kad baudos grėstų ne už pažeidimus, susijusius su medicinos prietaisais, o už pažeidimus, susijusius su medicinos priemonėmis (keičiamas vos vienintelis žodelis). Arba, pavyzdžiui, seimūnams pasirodė labai svarbu padiskutuoti, ar šalpos pensijų nereikėtų mokėti ir asmenims, kuriems paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės griežto stebėjimo sąlygomis.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje parlamentarai nutarė, kad nuo sausio turi didėti socialinės stipendijos studentams. Pinigai rezervuoti, tai atsispindi ir šių metų valstybės biudžete, tačiau kad pinigus būtų galima išmokėti, būtina pakeisti ir Mokslų ir studijų įstatymą. Pataisos turėjo įsigalioti nuo sausio, tačiau neįsigaliojo, nes Seimas jų net nesvarstė. Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkui Vytautui Juozapaičiui per vieną iš neeilinės sesijos plenarinių posėdžių atkreipus dėmesį, kad, nepriėmus pataisų, studentai didesnių socialinių stipendijų nesulauks, kolegoms tai nepasirodė aktualu ir klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas.
„Kaip bus pinigai grąžinami studentams atgaline tvarka, niekas negali žinoti, nes teisė to nenumato“, - konstatavo parlamentaras.
Tai štai kokie seimūnų prioritetai. Aišku, Tautos išrinktieji gauna tūkstantines algas ir dar lėšų parlamentinėms išlaidoms. Todėl jiems turbūt sunku suprasti, kad kai kam ir keliasdešimt papildomų eurų yra vos ne gyvybės ar mirties klausimas. Juk socialinės stipendijos ir mokamos tam, kad padėtų išgyventi mokslų siekiantiems sunkiai besiverčiantiems. Bet ne veltui sakoma, kad sotus alkano neužjaučia.