Jeigu kas sako, kad Seime sunku, spjaukite į barzdą. Kas gi veržiasi ten, kur sunku ir užmokestis - grašiai?
Šiemet pakliūti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, dokumentus pateikė 1754 kandidatai, vienmandatėse - 780. Net šešios politinės partijos daugiamandatėje rinkimų apygardoje užregistravo po visą Seimą, 141 kandidatą. Gal trokštančių „vargti“ Seime skaičius šiek tiek ir sumažės, kai bus patikrinti, ar nė vienas per gerai savęs neįsivertino, teikdamas paraišką, bet praeitis rodo, kad sąrašas, likus mėnesiui iki rinkimų, sutrumpėja nežymiai. Galite įsivaizduoti, į kokius rūmus tokią gausybę reiktų sutalpinti. Ir dėl ko? Kad geriau gyventume mes, ar kad geriau gyventų tie, kurie ten pateks?
Kartą pabandžius, negali sustoti, teko skaityti vienoje maisto reklamoje. Reklama nebūtų reklama, jei sakytų kitaip. Pabandykite tą patį maistą valgyti mėnesį, antrą. Atsivalgysite, net žiūrėti nebesinorės. Bet su valdžia yra kitaip. Kartą jos paragavus - apetitas tik kyla. Taip ir atsiranda tie „nepakeičiamieji“, susijungę neperskiriamais saitais, tarsi kraujo ryšiu. Patys save surikiuoja į elitą su teise rotuoti kitus, jau kartą savų išrotuotus. Va, čia jau demokratija nuvairuoja į lankas. Ir vietoj to, ką rinkti, žmonės renkasi nerinkti nieko.
Gal vaisiai ir saldūs, kai „ten“ patenki, bet nepakliūnantiems į elitą, kelią į „ten“ patiems reikia prasiminti. Kas tave rinks, niekam nematytą. Tai ir stengiasi, ir šmėžuoja. Vasara, pilna bendruomenių švenčių, minėjimų, atlaidų pats geriausias laikas šmėžuoti. Nereikia net sąrašų, matosi iš tolo. Kas plačiausiai šypsosi, kas stovi arčiausiai mikrofono, klebono, kas teikia įvairiausius padėkos lapus, tiesia ranką vaiko galvą paglostyti, kas pritaria močiučių aimanoms, kad kaime trys karvės likusios. Kad nepamirštum, iki spalio, atsisveikindami įteikia į rankas dar savo „abrozdėlį“. Balsuokit!