Gražiai kalbama, kaip svarbu mažinti taršą: išmokos už taršių automobilių atsisakymą, išmokos už taršius biokuro katilus. Būtina kovoti su klimato kaita, - mažiau vartoti, atsisakyti plastikinių maišelių, šiaudelių, taupyti elektrą ir panašiai. Rodos, viskas taip švaru, kad lieka išspręsti tik pastaruosius klausimus.
Tačiau vieną kartą dega didžiulė padangų įmonė, o taršai pasiekus rekordinius mastus puolama ieškoti kaltųjų, paskui paaiškėja pažeidimai ir atsainumas. Kitą kartą paaiškėja, kad bendrovė metų metus teršė Kuršių marias ir niekas nieko nežinojo. Tik paskui imamasi už galvų, kad žala gamtai gali būti milžiniška. O mes kalbame apie plastmasinius šiaudelius ir maišelius... Ir kaip svarbu paprastiems žmonėms būti sąmoningiems. O kada bus sąmoningas visas be išimties verslas?
Prikurta kontroliuojančių įstaigų, agentūrų, departamentų, bet išlindę faktai kvatoja - neveiksni ta kontrolė, ką jūs veikiat, už ką jums mokamos algos? Tai kas mūsų valstybėje yra šeimininkas, kontrolierius, gyventojų interesų gynėjas? Niekas, - jums pasakys savo užterštas karves sunaikinęs ūkininkas, išpylęs tonas nepriimamo pieno. Niekas, - pasakys jums pajūrio gyventojas, - ilgus metus uostęs srutų kvapą.
Štai jums pasitikėjimo savo valstybe stiprinimas. Jeigu žmogus savoj šaly pasijauti bejėgis, ką tu galvoji apie savo pilietines ir prigimtines teises? Kad tokių nėra arba tokios įrašytos tik popieriuose. Visi beda pirštus į verslą, bet verslo sąžinei kontroliuoti turime pajėgumų, kurie privalėtų principingai veikti. Štai čia visa esmė. Principingumas. Ir jeigu verslas sugeba apgauti kontrolierius, tai kokie jie kontrolieriai? Tegu patys sau atsako į šį klausimą.