Visi puikiai žino posakį, jog klysti yra žmogiška, kad reikia pakančiai žiūrėti tiek į kitų, tiek į savo klaidas. Klaidos yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis - klystame mes ir buityje, ir darbe, ir visur. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, suklysta kirpėjas ir vietoj 1 cm ilgio plaukų sruogos nukerpa 3 cm, niekam gyvenimas nesustoja. Žinoma, akimirką klientui tai dažnai prilygsta pasaulio pabaigai, tačiau realios grėsmės nėra. Dangus nesugriūna, jeigu suklysta žurnalistas ir savo straipsnyje nepadeda kablelio. Tokių pavyzdžių ir „klaidingų situacijų“ dar galima surasti tūkstančius. Tačiau, žinoma, yra ir klaidų, kurių jau niekada neatitaisysi.
Sveikata - kiekvieno žmogaus brangiausias turtas. Su ja negalima nei juokauti, nei jos apleisti, tiesiog turi sveikatą saugoti ir ja rūpintis. Tačiau kadangi nesame visų galų meistrai, ką daryti, kai savo brangiausią turtą turi patikėti kitam žmogui? Belieka tikėtis, jog jis tai brangins taip pat, kaip ir tu. Taigi medikai mums šioje žemėje yra tarsi stebukladariai, kurie iš „skauda“ gali padaryti „neskauda“.
Vis dėlto neseniai šalyje nuskambėjo istorija, kai paauglei per klaidą į veną buvo sulašintas dezinfekcinis skystis, o ne reikalingi vaistai. Turbūt ne vienas esame girdėję ir pasakojimų, kaip žmogaus organizme po operacijų paliekami įvairūs svetimkūniai. Skamba, kaip ištraukos iš siaubo romanų. Tačiau baisiausia yra tai, jog tokiose situacijose viskas vėlgi nurašoma žmogiškajai klaidai. Medikai juk irgi tik žmonės, tad vietoj rankos nupjauta koja, vietoj kairės akies išoperuota dešinė, ar vietoj medikamentų paduoti nuodai yra tik paprasčiausia klaidelė. Klaidelė, galinti kainuoti gyvybę.
Taip, vis dėlto medikai nėra stebukladariai. Tačiau jei jau pasirinkai to išrinktojo kelią, kuris gali palengvinti, „pailginti“ žmogaus gyvenimą, turi ant savo pečių užsikrauti ir milžinišką atsakomybę. Šioje vietoje atsakomybė yra sinonimas su žodžiu „neklystantis“.