Simboliška - „visuomeninėje“ televizijoje kelnes prasėdėję bankų „skaidrumo“ propagandistai laikinai buvo priversti pasėdėti kalėjime. Vietoj jų dabar televizijose sėdi gausios advokatų bei „politologų“ pajėgos, liejančios krokodilo ašaras „dėl neaiškių lobizmo standartų“. Galbūt ne be reikalo tautoje sklando viena nelabai politkorektiška mintis: jeigu visi kyšininkai sėdėtų kalėjime, neliktų kam sėdėti televizijoje...
Bet pamėginkime atsakyti: kas vis dėlto įvyko? Juk daugybę metų lietuviškame „gyvulių ūkyje“ viskas buvo „skaidru“: skandinavų bankai nemokėjo „krizinių“ mokesčių, susikrautus kosminius pelnus kasmet tvarkingai siųsdavo į tėvynę, bankų pinigais užšertos skirtingų pavadinimų liberalų partijos Seime giedojo ant lapelių surašytus ditirambus, o eiliniai piliečiai kone kasdien stebėjosi augančiais bankų „aptarnavimo“ mokesčiais.
Bet netikėtai į valdžią atėjo „ne tie“. Ir netrukus pasakė tai, už ką jiems niekada nebus atleista: mokesčius turi mokėti visi...
Kaip tai visi? - stebėjosi pasodintieji. Jūs gal kuoktelėjot? Populistai, marginalai, rusų agentai... Ir čia su šnapso dėžute, prikimšta grynųjų, įkliūva Masiulis, nepavargdavęs pasakoti apie „aukščiausius skaidrumo standartus“. Eteryje kurį laiką stojo nejauki tyla... Tačiau praėjus šokui, kad lieka vis mažiau neliečiamųjų, pasigirdo įprastos giesmelės: bankų apmokestinti negalima, visi taip šnekantys yra populistai ir marginalai, dirbantys rusams.
Ir štai neliečiamųjų kasta prarado dar du narius, visuomeniniame eteryje atsivėrė sunkiai užlopoma skylė, o Lietuva galutinai suskilo į visuomenę ir skaidruomenę.
Beliko pasižvalgyti: kas dabar garsiausiai rėkia apie „skaidrumą“? Pikti liežuviai mala, kad stipriausi garsai sklinda iš Svarbiausiojo Lietuvos Anūko (SLA) stovyklos. Kas gi dar apgins populistų skriaudžiamus bankus? Juk jeigu tie marginalai įgyvendins savo kėslus, tai skaidruomenė bus priversta dalintis su visuomene. O tai blogiau nei kalėjimas...