Ričardas ČEKUTIS: Žodis

Pirmiausia, masiškai krito bendrasis išsilavinimo lygis, o ypač - užsienio kalbų žinios: juk tai buvo vienintelis graikiškas žodis, kurį žinojo, suprato ir vartojo visi.

Bene labiausiai ši lingvistinė netektis smogė politikai. Niekam ne paslaptis, kad šiuo žodžiu dėkingi rinkėjai visada vadino vieną iš valdančiųjų partijų, todėl nereikia stebėtis, kad uždraudus žodį, partija net išnyko iš reitingų lentelių, o rinkėjų galvose kilo tikra sumaištis, kadangi neliko galimybių atskirti vieną iš trijų valdančiųjų liberalių politinių jėgų. Dar blogiau - susipainiojo net garbingi politologai, mat pašnekovui pavartojus žodį „liberalai", net jiems patiems neaišku, kas iš tikrųjų kirba prelegento galvoje...

Nepriklausomi apžvalgininkai pastebėjo, kad žodžio uždraudimas stipriai smogė ir sportui. Mat senais laikais bet kurios komandos treneris lengvai rasdavo motyvacinių žodžių savo komandai: „Žaidžiate kaip p..." Ir rezultatai kaipmat pagerėdavo. O ką gi sakyti dabar?

Kenčia ir verslas bei, sakyčiau, visa ekonomika. Anksčiau, kai žmogus įsigydavo kokį iškart sulūžtantį ar sugendantį daiktą, būdavo įprasta sakyti: „Taigi ko norėti - kinų p... padarė." Ir palengvėdavo. Visa laimė, kad mūsiškiai nieko negamina, o tai dar ne taip pavadintų... Gal dėl to ir negamina, kad bijo naujadarų?

Tiesa, įtartinai suklestėjo statybų sektorius. Tačiau nepriklausomi ekspertai pastebi, jog ten dirba itin daug užsieniečių iš atsilikusių Rytų šalių - jų naujovės dar nepasiekė, todėl jie, kaip ir anksčiau, mūsiškius darbų vykdytojus vadina senoviškai... Panašiai yra ir pervežimų biznyje. Atspėkite, kaip yra vadinami mūsų logistikos specialistai, stabiliai nusukinėjantys atlyginimus nuo darbuotojų iš broliškosios Ukrainos?

O kas dedasi kultūroje, net pagalvoti baisu: anksčiau šis nūnai uždraustas žodis laisvai ir viešai skambėdavo visų teatrų scenose, į Kristaus portretus būdavo gražiai mėtomos išmatos, o visi, be išimties, scenoje skambantys keiksmažodžiai praktiškai simbolizavo teatro kokybės ženklą. Tačiau į meno pasaulį atėjus cenzūrai, prie Vyriausybės pašalpų dalijimo kiosko išsirikiavo ilga menininkų eilė...

Štai ką gali vienas žodis.