7 nuotr.Nelegalių migrantų mylėtojai, įsitaisę patogiose sofose, nepailsdami pasakoja, kaip reikia humaniškai penėti visus svieto perėjūnus vien dėl to, kad jie nusprendė pagyventi geriau. Įvairūs „filadelfijai" iš mainstryminių portalėlių kone klūpodami ant kelių paslaugiai laiko jiems atkištus mikrofonus... Valdžiukė tūpčioja ir skėsčioja rankelėmis - nespėjam tvoros statyti, va, net kareivius įkinkėm, žiūrėkit, kaip mes rūpinamės jumis, iš posėdžių beveik neišlendam...
O karavanas kaip ėjo, taip eina, visų šių titaniškų pastangų nepastebėdamas.
Sofų postringautojai, žinoma, nė vieno migranto nepriėmė net ant savo sofos kampučio pasėdėti. Užtat jie kupini humanizmo ir gražių žodžių apie „žmogaus teises, laisves laisvai judėti ir gyventi, kur nori, kaip nori ir su kuo nori". O ir migrantų paliktų šiukšlių surinkti nekyla noras...
Jie kol kas beveik ramūs. Dar neapsižiūrėjo, kad jokios valdžios šioje šalyje iš esmės nėra, todėl dar sėdi palapinėse ir čiaumoja už mūsų pinigus nupirktą maistą, kiek paburbuliuodami, kad prastai peni. Bet netrukus jiems tai nusibos ir eis patys pasiimti to, ko nori. Juk, sakote, čia demokratija? Kaip Amerikoj? Jie ir Amerikoj ima, ką nori, o visiems nepatenkintiems po bučiuokle atkiša špygą su užrašu BLM („Black lives matter"). Mūsų „filadelfijai" tai vadina „kova už žmogaus teises" ir „taikia revoliucija".
O prasidėjus „taikiai revoliucijai" valdžiukė gali nespėti posėdžiauti, svarstant, gal reikėtų tvoros spyglius patobulinti, kad, neduokdie, koks revoliucionierius pirštelio nesusižeistų.
Tuo metu pasienio mužikai vis dažniau renkasi atokesnėse sodybose. Ir ne vien bambalio klausimu. Ateina laikas „berdankes" ir „obriezus" iš palėpių traukt. Sako vyrai, nešokdins mūsų šitie murziai. Nusibodo ant kirvio padėjus galvą miegot. Revoliucija - tai revoliucija, bet prie mano gero rankų nekiškit - padžiausit sandalus...
