Kokios išvados peršasi po to, kai Baltarusijos Batka eilinį kartą pasityčiojo iš Europos „vienybės", „žmogaus teisių" industrijos bei „tarptautine teise" vadinamo pasakų vaikams rinkinėlio? Apie Rusijos caro patyčias čia net nekalbėsime, nes tai jau seniai tapo tiesiog nuolatiniu ritualu.
1 nuotr.
Pirmoji išvada: norint šiame pasaulyje kažką deklaruoti ar teigti, reikia būti tikrai stipriam ir mobiliam pasaulinio masto žaidėjui, sugebančiam pažaboti visus chuliganų išsišokimus. Šiuolaikiniame pasaulyje į tokių žaidėjų vaidmenį pretenduoja tik patys chuliganai.
Antroji išvada: norint šiame pasaulyje turėti tikrų draugų, nebūtina nuolat loti ant kaimynų, ypač jeigu tavo menami draugai patys nori su tais kaimynais draugauti.
Trečioji išvada: mūsų mylimoji Bendrija serga nepagydoma atminties praradimo liga, todėl net nesuvokia, jog į ją nuolat valosi kojas visi, kas tik netingi.
Sudėjus šias išvadas jau netenka stebėtis, kad iš Briuselio biurokratų lūpų niekada neišnyksta frazės apie „itin griežtą susirūpinimą" bei „žiauriai smarkų apgailestavimą"...
Po paskutinio chuliganų išpuolio visi ES vadovai Briuselyje grąžė rankeles, mojavo sugniaužtais kumšteliais ir trypė kreivomis kojelėmis. O sugrįžęs mūsų užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „sankcijų paketas sunkiai skinasi kelią". Batka garantuotai dūsta juoku, raitydamasis ant grindų, ypač matydamas griežtai susirūpinusius oponentų veidus. Ir šitie mėgino pas mane daryti revoliuciją? Uahhh-hhha-hha... Negaliu...
Nesunku spėti, kuo baigsis ši sergančios Europos agonija - tiesiog silpnuosius išstums ir sunaikins stiprieji. Taip visuomet būna gamtoje. Jie ateis tiesiai į namus, o išsižiojusiems reikšti eilinį susirūpinimą, į gerkles įkiš kamštį ir spirs į pasturgalį. Miestų aikštėse tik ilgai sklaidysis dūmai, sukūrenus tonas „ligonių" prirašytų taisyklių, postulatų, kodeksų ir įstatymų. Tikėkimės, vėjas pūs ne į mūsų pusę...
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
