Pakilę nuo kalėdiniais valgiais nukrautų stalų klaipėdiečiai per ilgąjį savaitgalį patraukė prie Baltijos jūros. Norėdami tai padaryti saugiai, vieno šeimos ūkio nariai sėdo į automobilius. Juolab kad ir miesto valdžia sumažino į paplūdimius kursuojančių autobusų skaičių.
Kelionė uostamiesčio gatvėmis nieko blogo nežadėjo, tačiau tik įsukę į P.Lideikio gatvę žmonės suprato, kad pateko į spąstus. Nuo jūros važiuojančių mašinų „kamštis" driekėsi lyg karščiausią savaitgalio dieną - nuo pat geležinkelio viaduko.
Uždarius išvažiavimus iš Klaipėdos, klaipėdiečiams vienintelės laisvai pasiekiamos vietos prie jūros liko Melnragė ir Giruliai. Tad nenuostabu, jog jų stovėjimo aikštelės priminė prekybos centrų, per didžiausius išpardavimus ne karantino metu. Automobilių vienas prie kito statyti niekas nedraudė, kaip ir nekontroliavo, ar visi vaikšto saugiu atstumu, su apsauginėmis kaukėmis bei ar taisyklingai jas dėvi.
Šio srauto dalį tikrai nuimtų Smiltynė. Tačiau į ją patekti dabar galima tik per naująją perkėlą, labiau skirtą transporto plukdymui. Pėsčiųjų pamėgtą senąją perkėlą valstybės valdoma bendrovė „Smiltynės perkėla" uždarė. Nors iš miesto centro kursuojančiuose keltuose saugų atstumą išlaikyti kur kas lengviau, nei naujojoje perkėloje, kurioje pėstieji, kad nepakliūtų po mašinų ratais, suvaromi į krūvą.
Aišku, saugiausia būtų sėdėti namuose. Bet net ir medikai pripažįsta, kad saugiai gryname ore praleidžiamas laikas stiprina imunitetą, taip reikalingą kovai su koronavirusu. Išėjimas iš namų pagerina ir psichologinę būseną. Juk, kad ir kaip mylėtum savo vieno šeimos ūkio narius, buvimas ilgą laiką tarp keturių sienų tik su jais turi poveikį.
Ne visi tokie drąsūs, kaip mūsų prezidentas, paraginęs laikytis griežtų reikalavimų ir lyg niekur nieko plačiai atvėręs savo vieno šeimos ūkio duris iš Vokietijos šventėms grįžusiai dukrai.