4 nuotr.Esame įpratę sakyti, kad politikai mus apgaudinėja. Netesi rinkiminių pažadų, nesilaiko savo pačių suraitytų darbų programų. Gražiai gieda tik kol nueiname iki balsadėžių, o tuomet, staiga, tonas pasikeičia. Praeitą savaitę vykę merų rinkimai - ne išimtis. Pirmajame savivaldos rinkimų ture nedalyvavo nė pusė rinkėjų. Neturėjo laiko, noro, o gal jiems visai nusispjaut? Šito nesužinosime. Tačiau neatmeskime, kad jie pavargo būti mulkinami.
Štai, pavyzdžiui, į Marijampolės merus taikėsi parlamentaras Kęstutis Mažeika. Pataikyti nepavyko. Bet juk į miesto tarybą jis buvo išrinktas. Svarstė vyras, ar kraustytis į provinciją, vos dieną. Ir nusprendė likti Seime. Lyg tyčia, čia dar ir kalba apie Aplinkos ministeriją pasisuko. Negi atsisakysi tokio karjeros šuolio dėl kažkokios miestelio tarybos... Panašiai pasielgė ir Povilas Urbšys. Nepavykus tapti meru, į Panevėžį negrįš. Asmeniškai prieš šiuos du ponus nieko neturiu. Tačiau turi jų rinkėjai. Kodėl šie žmonės išmetė savo balsus? Ar nepagalvojame, kad jie būtų balsavę kitaip, jeigu žinotų, kad kandidatai nusitaikė tik į merus, o paprastais valdininkėliais nedirbs. Iš kitos pusės - ir į Seimą juos rinko žmonės. Tad kodėl, praėjus vos 2,5 metų, jie jau skelbiasi iškeisiantys Seimo nario mandatą į mero regalijas. Kodėl? Kitąmet laukia nauji rinkimai į Seimą, o dabartinė merų kadencija tęsis dar ketverius metus. Neatmeskime varianto, kad 2020-ųjų rudenį dalis merų jau kėsinsis į parlamentą. Beje, yra merų, kurie jau už poros mėnesių kandidatuos į Europos Parlamentą. Tai kam reikėjo balamutinti savo krašto rinkėjus?
Visi žmonės iš prigimties egoistai. Ieško naudos, visų pirma, sau. Politikai - ne išimtis. „Išrinktaisiais“ juos padarome mes, o ne kokios nors išskirtinės, aukštesnės būdo savybės.
