Dėmesio stygių jaučiančių ar į istoriją bandančių patekti asmenų buvo visais laikais ir visose šalyse. Vienas kokią šventyklą padegs, kitas - į prezidentą viešai šaus ar muzikos žvaigždę nudobs. Ir visus juos istorija atsimena.
Panašu, dar vienas toks, nuolat dėmesio trokštantis, asmuo šiuo metu vadovauja Vilniui. Spėju, paklausus apie rimtus, sostinės labui nuveiktus mero Remigijaus Šimašiaus darbus, turbūt ne vienas iš mūsų, net ir gerokai pamąstęs, nelabai ką pasakytume. O štai keistokų miesto galvos sprendimų - nors vežimu vežk.
Tai jis perėją spalvotais dažais nuteplioja, tai „moterišką“ šviesoforą pakabina, tai dviračių skaičiuoklę įrengia. Bet tai - tik žiedeliai.
Sostinės meras ir Neries krantinę puošusį užrašą „Aš myliu Vilnių“ nuardė. Matyt nemyli jis šito miesto ir jo gyventojų, todėl ir šalia Baltojo tilto buvusias poilsio ir laisvalaikio erdves statybų aikštele pavertė. Tiesa, vilniečiai gavo kompensaciją - pliažu paverstą Lukiškių aikštę. Tą pačią, kurioje kadaise mirties bausme buvo nubausti 1863-iųjų sukilimo dalyviai, o visuomenė pageidavo matyti Vytį.
R.Šimašius, tikėtina, nemyli ne tik miesto, bet ir jo istorijos. Juk būtent jo nurodymu, slapta, naktį, buvo nukabinta paminklinė J.Noreikos-Generolo Vėtros lenta. Kai šią teko grąžinti į vietą, meras rado naujų taikinių - buvo pakeistas K.Škirpos alėjos ir Trakų stotelės pavadinimai.
Naujausias uolaus vadovo planas - žalią Vokiečių gatvę paversti betoninėmis džiunglėmis. Tam jau ir konkursas įvyko, ir rekonstrukcijų variantai atrinkti. Na, ir kas iš to, jog po tokių pertvarkų Vilniaus senamiestis gali nebetekti UNESCO paveldo statuso? Juk svarbiau, kad R.Šimašius tikrai įeis į istoriją.