Kaip į mane pasižiūrėtų kaimynai, jeigu versčiau juos mokėti pinigus už tai, kad įėjo į mūsų bendrą daugiabučio laiptinę? Apskųstų policijai? Keista... O kodėl tuomet jie nesiskundžia, kai lygiai tą patį daro bankai, kuriems prievarta kiekvienas moka „už sąskaitos tvarkymą“, nors niekas jos „netvarko“ - nebent nuskaičiuoja pinigus už niekam nežinomas „paslaugas“.
Bankai plėšia pinigus už kiekvieną jūsų krustelėjimą, plastmasinės kortelės brūkštelėjimą, kokios nors niekinės pažymos išrašymą ir net už tai, kad turite pas juos savo sąskaitą. Žmogus yra paverstas bankų vergu ir neturi jokio pasirinkimo, nes grynieji pinigai oficialiai laikomi „šešėliu“, o bet kokias išmokas jis gauna tik per banką.
Bankai tunka, lupdami iš vargšės pensininkės už amžinai tuščios „sąskaitos tvarkymą“, užuot gyvenę iš savo prigimtinio verslo. Nebūtų pikta, jeigu bankininkai, surinkę iš gyventojų indėlius, skolintų juos brangiau ir gyventų iš palūkanų. Sakytume, taip ir turi būti. Tačiau jie lupa milijonus už orą, už prisilietimą prie jų durų rankenos - jeigu ten užėjai, būtinai išeisi apiplėštas. O svarbiausia, viskas yra „teisėta“. Jau seniai juokaujama, kad bankų pavyzdžiu galima studentams-teisinkams dėstyti, kuo skiriasi teisė nuo teisingumo...
Sakoma, kad net tarp banditų kalėjime jau neliko „neliečiamųjų“ kastos. Deja, laisvėje viskas yra kitaip. Vos tik politikai užsiminė, kad reikia pagaliau apmokestinti bankus, pastarųjų „specialistai“ puolė klykti, - „kaip jūs drįstate“, „pasitrauksime į užsienį“, „mokesčius perkelsime ant gyventojų pečių“ (tarsi dabar jie būtų perkelti ant gyvūnų...). Ir vėl ramu.
Todėl ramia širdimi matuoju savo laiptinės duris - susikalsiu šlagbaumą, kad niekas neprasmuktų nesumokėjęs. Juk per televizorių sakė, kad mūsų šalyje teisingumas vienodai galioja visiems. Vadinasi, galima ir man pasipinigauti...